infa.lt

REUTERS

2022 m. rudenį tarpininkų grupė, kurioje buvo ir buvęs Rytų Vokietijos žvalgybos pareigūnas Matthiasas Warnigas, bandė surengti neoficialias derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Kaip praneša „Financial Times“ (FT) leidinys, taikos plane buvo numatytas Rusijos pajėgų pasitraukimas iš dalies okupuotų teritorijų mainais į tai, kad Ukraina pripažintų Rusijos kontrolę Kryme; taip pat buvo numatytos saugumo garantijos, kuriose dalyvautų NATO valstybės narės.

Leidinio teigimu, augant nuogąstavimams, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, G7 šalių lyderiai spalio 11 d. įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie „sunkias pasekmes“.

Tačiau šios baimės tik sustiprėjo, kai Ukrainos pajėgos privertė Rusijos kariuomenę vis labiau trauktis Chersono ir Zaporižios srityse – teritorijose, kurias V. Putinas ką tik buvo paskelbęs aneksuotomis Rusijos.

Be to, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu netikėtai paskambino savo kolegoms Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, tvirtindamas, kad Ukraina ruošia „purvinąją bombą“.

Kaip pažymi „Financial Times“, šie pareiškimai tik pakurstė nuogąstavimus, kad pats V. Putinas gali būti pasirengęs paspausti „branduolinį mygtuką“.

Tuo laikotarpiu Warnigas pranešė amerikiečių verslininkui Stephenui Connui, kad praėjusį vakarą praleido vienas su Putinu. Pasak Warnigo, Rusijos prezidentas pareiškė, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik tęsti karinius veiksmus, tačiau kartu išreiškė pasirengimą derėtis.

Skaitydamas iš savo užrašų knygelės, Warnigas citavo Putiną: „Neturiu kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti karinius veiksmus.“ Putinas taip pat esą pridūrė: „Esu visiškai atviras deryboms. Noriu aptarti būdus, kaip rasti sprendimą. Siekiu taikos Ukrainai.“

Ką numatė taikos planas

Pasak žurnalistų, Stambulo susitarimai – kurie žlugo tų pačių metų balandį – turėjo tapti derybų atspirties tašku.

Grupė pradėjo rengti taikos pasiūlymą. Pagal jį, Rusija turėjo išvesti savo pajėgas iš didžiosios dalies teritorijų tuose regionuose, kuriuos Putinas anksčiau buvo paskelbęs aneksuotais.

Turėjo būti nustatyta nauja demarkacinė linija, sutampanti su tų teritorijų Kryme ir dalyje Donbaso, kurias Rusija kontroliavo dar prieš pradedant plataus masto invaziją, ribomis.

Mainais Ukraina būtų turėjusi pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir suteikti Rusijai netrukdomą „sausumos koridorių“ į pusiasalį.

Siekiant užtikrinti paliaubų laikymąsi, Ukraina būtų gavusi saugumo garantijas iš NATO valstybių narių, o Rusija būtų pradėjusi derybas su Jungtinėmis Valstijomis susitarimo dėl saugumo garantijų atžvilgiu.

Putinas esą sutiko su pasiūlymu dėl fronto linijos

Į grupę įėjo Matthiasas Warnigas – buvęs Vokietijos žvalgybos pareigūnas, dirbęs kartu su Putinu banke „Dresdner Bank“ ir buvęs vienas iš nedaugelio asmenų, turėjusių tiesioginę, asmeninę prieigą prie jo, – bei ukrainiečių kino prodiuseris Aleksandras Rodnianskis, padėjęs organizuoti taikos derybas Stambule.

Pasak žurnalistų, A. Rodnianskis sutiko pristatyti dokumento projektą tiek Maskvai, tiek Kijevui, kad lyderiai galėtų pateikti savo pastabas. Kai grupės nariai vėl susirinko 2023 m. vasario 1 d., Warnigas pranešė, kad Putinas išnagrinėjo dokumentą eilutė po eilutės, apibrėždamas tam tikras vietas ir darydamas pastabas paraštėse.

Warnigas teigė, kad Kremliaus vadovas sutiko su jų pasiūlymu dėl fronto linijos. Pranešama, kad jis taip pat pareiškė: nors negali leisti Ukrainai įstoti į NATO, yra pasirengęs svarstyti galimybę jai tapti ES nare bei alternatyvų saugumo modelį.

„Jei pavyks susitarti dėl sienų ir NATO, tuomet bus galima aptarti visa kita“, – sakė Putinas Varnigui.

Ukrainos pozicija

Pasak žurnalistų, Rodnianskiui vos pavyko priversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir tuometinį Prezidento kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką bent žvilgtelėti į dokumentus jo telefone.

Jie pareiškė, kad dėl Ukrainos sienų jokių nuolaidų Putinui nedarys, ir išreiškė įsitikinimą, kad daugumą kitų grupės plano punktų galima įgyvendinti neprarandant jokios teritorijos.

Rodnianskis – kuris manė, kad JAV turėjo spausti Ukrainą sutikti su susitarimu – pastebėjo, jog jie elgėsi taip, tarsi Rusijos kariuomenė staiga imtų ir subyrėtų – panašiai kaip Saurono pajėgos „Žiedų valdovo“ pabaigoje.

Laikui bėgant, nesulaukus oficialaus JAV palaikymo, kurio tikėjosi Vladimiras Putinas, šis neoficialus derybų kanalas prarado pagreitį. Tais pačiais metais vėliau surengtas Ukrainos kontrpuolimas, remiamas Jungtinių Valstijų, nedavė rezultatų – okupuotų teritorijų susigrąžinti nepavyko.

Tuo tarpu Putino reikalavimai Ukrainai gerokai išaugo.