infa.lt

Foto: European Union

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas griežtai apkaltino Jungtines Valstijas darant spaudimą Ukrainai, kad ši kapituliuotų tokiomis sąlygomis, kurios būtų naudingos išskirtinai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tai nuskambėjo tuo metu, kai Osle (Norvegijoje) prasidėjo naujas taikos derybų etapas, praneša „Euronews“ leidinys.

„Amerikiečių derybininkai jau beveik dvejus metus – tiksliau, pusantrų metų – bando priversti Ukrainą pasiduoti“, – antradienį pareiškė ji Europos Parlamentui.

„Ukraina nepasidavė pagal Putino sąlygas tik todėl, kad ją remia Europa.“

K. Kallas taip pat teigė, kad prie derybų stalo būtinas Europos dalyvavimas, siekiant „subalansuoti“ Baltųjų rūmų poziciją, kuri vis labiau krypsta Maskvos interesų link.

JAV ir Europos santykiai pašlijo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) sudarė susitarimą su V. Putinu dėl dyzelino tiekimo ir sušvelnino sankcijas iki 2027 m. balandžio.

D. Trampas paragino surengti naujus rinkimus Ukrainoje (nors karo metu jie draudžiami) ir skundėsi, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „sunkiau susitarti“ nei su V. Putinu.

Savo ruožtu, V. Zelenskis pareiškė, kad jaučiasi išduotas D. Trampo.

„Manau, buvo imtasi veiksmų, siekiant įtikinti Ukrainą kapituliuoti“, – neseniai duotame interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė V. Zelenskis.

Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre – kur kai kurie europarlamentarai skundėsi, kad Europai trūksta taikos strategijos, – K. Kallas atkreipė dėmesį į susiklosčiusią nerimą keliančią padėtį.

„Tai netiesa“, – atsakė K. Kallas, turėdama omenyje dokumentą, kurį ji pateikė ES valstybių sostinėms. Jame išdėstyti reikalavimai, kuriuos Europa turėtų kelti Maskvai būsimo susitarimo metu.

„Jei Rusija kelia savo maksimalistinius reikalavimus, mes taip pat turėtume pateikti maksimalius reikalavimus, kad subalansuotume derybas. Be to, tai būtų aiškus signalas Rusijai: norint pasiekti tai, kas jai rūpi – sankcijų panaikinimą – Europa privalo dalyvauti derybose, nes šie sprendimai yra europiniai.“ „Mes neatiduodame šių dalykų veltui, nes siekiame ne tik taikos – norime, kad ši taika būtų ilgalaikė ir teisinga“, – pridūrė ji.

Kaja Kallas apkaltino Rusiją keliant grėsmę Juodosios jūros saugumui: ji vykdo ginkluotą blokadą, maisto atsargas paverčia ginklu ir „bando sukelti pasaulinį badą“.

Vyriausioji įgaliotinė taip pat pasmerkė Maskvą už tai, kad ši atsisakė „energetinių paliaubų“ ir, artėjant žiemos sezonui, suintensyvino bombardavimus Ukrainoje.

„Ukraina taikos trokšta labiau už bet ką kitą, nes ji yra bombarduojama jau ketverius metus, o dabar prasidėjo penktieji metai“, – sakė ji.

„Europa taip pat nori taikos. Neteisinga teigti, kad mes jos nenorime. Vienintelė šalis, kuri nenori taikos, yra Rusija. Žvelkime į tai visiškai blaiviai.“

Kallas buvo viena griežčiausių Europoje, kritikavusių D. Trampo posūkį Maskvos link. Praėjusią savaitę ji pareiškė „Euronews“, kad susitarimas dėl dyzelino buvo dovana V. Putinui.

Briuselis laikosi pozicijos, kad, nepaisant augančių nesutarimų, bendradarbiavimas su JAV turi tęstis – tai būtina norint daryti įtaką taikos procesui ir ginti Ukrainos interesus.

Antradienį į Oslą atvyko aukšto rango pareigūnai iš Europos Komisijos, NATO, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei Lenkijos, kad dalyvautų naujame derybų etape.

Su kuo vyksta derybos – leidinys nedetalizuoja.