infa.lt

Klubo Siena baikerių motociklai gatvėje

Eurostato projekcijos skelbia: iki 2100 metų ES neteks kas devinto savo gyventojo. Tai ne statistika – tai epochos atspindys.

Skaičiai, kurie perduoda prasmę

2025 metais Europos Sąjungoje gyveno 451,8 milijono žмonių. Pagal naujausias Eurostato projekcijas, 2100-aisiais jų liks tik 398,8 milijono – tai 53 milijonais mažiau. Procentais: 11,7% nuosmukis per 75 metus. Dviejų su puse kartos periodas, per kurį Europa faktiškai ištuštės kaip namas, iš kurio vienas po kito išeina gyventojai.

Apimtimis, kad būtų aiškiau – tai Ispanija ir Lietuva kartu sudėjus.

Smulkmenа, kuri ne mažiau svarbi: piką Europa pasiekia jau 2029-aisiais – 453,3 milijono. Tai reiškia, kad liko vos keleri metai iki to momento, kai tendencija apsisuks ir pradės eiti tik viena kryptimi – žemyn.

Trys priežastys, viena tiesа

Eurostato projekcijos remiasi trimis kintamaisiais: gimstamumu, mirtingumu ir migracija. Ir čia slypi esminis paradoksas – Europa gyvena vis ilgiau, bet gimdo vis mažiau. 2024 metais ES gimstamumo rodiklis siekė vos 1,34 vaiko vienai moteriai. Kartoms atsinaujinti reikia 2,1. Šis skirtumas nėra koreguojamas – jis kaupiasi.

Migracija tam tikru laipsniu slopina nuosmukį, bet tai nekelia iliuzijų: skaičiavimai remiasi dabartinėmis tendencijomis, o migracija yra pats nepastoviausias kintamasis – politikos pokyčiai, karai, klimatas gali ją apversti per vieną dešimtmetį. Projekcija 75 metų horizonte – tai žaidimas su žinomais nežinomaisiais.

Senėjimas: dar vienas veidas

Lygiai svarbu ne tik tai, kad europiečių bus mažiau, bet ir tai, kokie jie bus. Darbingo amžiaus žmonių dalis kris nuo 58% iki 50 proc. Vaikų ir jaunimo – nuo 20% iki 17 proc. Tuo tarpu vyresnių nei 80 metų dalis išaugs tris kartus – nuo 6% iki 16 proc. Europa taps žemynu, kuriame pensinio amžiaus žmogumi bus kas šeštas gyventojas.

Tai nėra vien demografinė statistika. Tai klausimas, kas išlaikys pensijų sistemas, kas dirbs, kas mokės mokesčius, kas prižiūrės tuos, kurie nebegali savimi pasirūpinti. Europa jau dabar jaučia šio proceso pradžią – o piko dar nepasiekė.

Tuštėjimas kaip epochos ženklas

75 metai – tai dvi su puse kartos. Žmonės, kurie šiandien gimsta, sulauks šio proceso vidurio. Jų vaikai – pabaigos. Tai nėra apokalipsė, bet tai yra lūžis, ir jis jau vyksta.

Europa nėra pirmoji civilizacija, kuri suklestėjo ir pradėjo trauktis. Tačiau ji yra pirmoji, kuri tai daro tokiu mastu ir tokiu greičiu, turint to žinojimą, technologijas ir resursus – bet nemokanti arba nenorinti to sustabdyti.

Dešimtmečiai skelbiamų gimstamumo skatinimo politikos pažadų – iki šiol pastebimai nepadėjo. Migracija – sukuria naujų socialinių įtampų. Kito kelio nepasiūlyta.

Europos tuštėjimo metas jau prasidėjo. Eurostato projekcijos – tik oficialus jo paskelbimas.

Parengė: Klaudija