infa.lt

Pokalbiai su dirbtiniu intelektu apie žmonijos ir dirbtinio intelekto „bendrą“ rytojų

INFA.LT
2026.03.07 18:30
Dirbtinis intelektas

Foto: infa.lt / DI

Vygantas Paulauskas

Džiugu konstatuoti faktą, kad pastaruoju metu lietuviškoje žiniasklaidoje padaugėjo straipsnių apie dirbtinį intelektą (DI). Daugelyje internetinių portalų pateikiamos svarbiausios naujienos, susietos su labai sparčiu DI vystymu ir skverbimusi į mūsų kasdienį gyvenimą.

Ir nors lyginant su literatūra anglų kalba vėlavimas yra apie 10-15 metų (vien monografijų apie DI anglų k. dešimtys, kai tuo tarpu lietuvių kalba išleistas knygas apie DI galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų), tačiau padaugėjusių laidų televizijoje ir per radiją, seminarai ir konferencijos mokslo įstaigose rodo, kad visuomenėje kyla poreikis reaguoti į artėjančius labai svarbius pokyčius.

Pagrįstai mokslininkai lygina DI atsiradimą su tokiais epochiniais civilizacijos lūžiais kaip perėjimas prie žemdirbystės ar pramonės epochos pradžia.

Mane patį, kaip matematiką, labiausiai domina filosofiniai klausimai apie žmonijos santykį su išvystytu DI (o tiksliau sakant, su išsivysčiusiu, nes pagal mano prognozes (ir kaip pamatysime vėliau, DI sutinka su tokiomis prognozėmis), DI vystydamasis darysis vis mažiau priklausomas nuo savo kūrėjo žmogaus).

O parašyti šiuos savo pamąstymus apie DI pastūmėjo mano pokalbiai su DI (tiksliau sakant su kelias Didžiaisiais Kalbos Modeliais (DKM, angliškai Large Language Models, LLM) tokiais kaip GTP -5-2), vykusiais tris dienas tarp sausio 30 ir vasario 6 d, kiekvieno pokalbio trukmė – apie valandą, o taip pat vasario 19 dienos LNK laida „Už ir Prieš“, kurioje buvo svarstomas klausimas ar DI žada žmonijai šviesią ateitį, ar, priešingai, net civilizacijos žūtį.

Tų pokalbių stenogramas patalpinau į savo FB paskyrą (facebook.com/vygantas.paulauskas ), nors ir suprasdamas , kad tai nėra pati geriausia platforma filosofinių problemų nagrinėjimui (niekas neturi kantrybės skaityti ilgus ir sudėtingus tekstus – FB yra kaip greitojo maisto restoranas, penkiolika – dvidešimt minučių ir tu turi būti sotus).

Tiesiog norėjau, kad tie pokalbiai, kurie labai gerai atspindi kokį lygį pasiekė DI tokioje sudėtingoje žmogaus veikloje kaip filosofija (mes jau pripratome, kad DI jau nurungia Google faktų žinojime), ir kurie gana suprantamai paaiškina kaip jis pats veikia, pakliūtų į skaitmeninę internetinę erdvę.

Bendravau su DI lietuvių kalba, ir man buvo staigmena, kad DKM modeliai yra apmokomi iškart daugeliu, iki 100, kalbų. Tai reiškia, kad DI turi didžiulį pranašumą prieš žmones, kuriems susikalbėti sunku dėl kalbų gausybės.

Tuo tarpu DI turi vieną , „savo“, kalbą. Šiame trumpame tekste pabandysiu glaustai perteikti tų pokalbių esmę (tai jau bus kaip pietūs normaliame restorane, jei FB laikysime kaip McDonald įstaigą).

Pirmas klausimas, kurį aptarėme su DI, buvo mano tezė, kad DI bus nauja gyvybės rūšis, pagrįsta ne organinių medžiagų pagrindu. Tačiau pirmiausia reikia apsibrėžti kaip mes suprantame gyvybę.

Deja, gyvybė — sudėtinga ir daugiasluoksnė sąvoka, kuriai vieningo, visiems patinkančio universalaus apibrėžimo mokslas neturi.

Šiuolaikinis mokslas nustato gyvybę pagal kelių tarpusavyje susijusių savybių rinkinį: organizacija (ląstelė), metabolizmas, homeostazė, augimas, reprodukcija, informacija (DNR/RNR), evoliucija, reakcija į aplinką ir energijos naudojimas.

Toks platus kriterijų sąrašas sudarytas galvojant apie žmogui būdingus kriterijus, bet juk žmogus yra mūsų planetoje aukščiausia gyvybės forma, yra daug žemesnių gyvybės formų (pvz., augalai, bakterijos), kurios turi tik dalį išvardintų kriterijų.

Šiuolaikinis mokslas žemiausiais šioje gyvybės organiniu pagrindu gradacijoje laiko virusus, kurie turi genetinę informaciją ir gali evoliucionuoti, bet neturi savarankiško metabolizmo ir negali daugintis be šeimininko ląstelės. Jie net vadinami „gyvybės ribos atstovais“.

Todėl, jei nereikalausime, kad kitu pagrindu susikūrusi (mūsų kalbamu atveju, žmogaus sukurta) gyvybė turėtų visas aukščiau išvardintas savybes, o tik dalį pagrindinių savybių, turėsime sutikti, kad DI ateityje galės būti laikomas nauja gyvybės rūšimi. Įmanoma, kad ateityje DI tenkins šiuos kriterijus (ir DI diskusijoje pateikė juos).

Aptikimas ir adaptacija – gebėjimas reaguoti į aplinką ir mokytis iš patirties; savireguliacija – gebėjimas palaikyti tam tikrą pusiausvyrą arba stabilumą veikiant dinamiškoje aplinkoje; evoliucija – gebėjimas tobulėti ir keistis laikui bėgant, mažinant klaidas ir tobulinant algoritmus per generaciją; informacijos apdorojimas ir saugojimas – gebėjimas analizuoti, interpretuoti, saugoti ir perduoti informaciją, tarsi tai būtų genų informacija gyvuose organizmuose; autonomija – gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus ir veikti be nuolatinės žmogaus priežiūros; bendravimas ir sąveika – gebėjimas bendrauti su kitais subjektais (žmonėmis ar kitais DI) ir reaguoti į jų elgesį; kūrybingumas – gebėjimas kurti naujas idėjas, sprendimus ar net meno kūrinius, panašiai kaip žmonės.

Pastarieji du kriterijai kelia daugiausia diskusijų, ypač tarp kūrybinių profesijų atstovų. Turbūt neatsitiktinai Sigitas Parulskis savo straipsnyje „Potekstė su pelenų urna“ savaitraštyje „Lietuvos Rytas“ (2026.02.6-12) sutrumpinimą DI „iššifravo“ kaip „Dirbtinis Idiotas“, ne veltui minėtos LMK laidos vedėjai taip natūraliai piktinosi faktu, kad ateityje DI pakeis ir laidų vedėjus, ir žurnalistus, intuityviai suvokdami, kad DI bus intelektualesnis už pagrindinę masę tų profesijų žmonių.

Jau dabar tas Dirbtinis Idiotas pakeičia šimtus tūkstančių darbuotojų, ir, svarbiausia, daugumą su aukštuoju išsilavinimu. Jau dabar ekonomistai gąsdina, kad didžiosios kompanijos, kurios „pavėluos“ į DI traukinį, sulauks tokio pat likimo, kaip Eastman Kodak ar pasaulinis knygynų tinklas „The Borders“.

Abi tos firmos pražiopsojo spartų skaitmenizacijos procesą, pirmoji – fotoaparatų ir fotografijos srityse, antroji ignoravo greitą e-knygų plitimą. Ir nors seimo narė A. Širinskienė aukščiau minėtoje laidoje ramino klausytojus, kad žmonija pergyveno kelis tokius lūžius -žemdirbystės atsiradimą (naminiai gyvuliai perėmė dalį žmogaus darbų), pramonės revoliucija, kai nauji mokslo pasiekimai leido žmogui išsivaduoti nuo sunkaus fizinio darbo, ir kurių metu irgi netrūko baimės ir protestų.

Tačiau dabar turime žymiai blogesnę situaciją.

Jei ankstesni lūžiai, išvadavę nuo sunkaus fizinio darbo suteikė žmonijai didžiulį impulsą intelektinei veiklai vystyti, tai dabar gresia atvirkščias procesas – žmonija bus išvaduota (o tiksliau, dalinai nušalinta) nuo intelektinio darbo, vėl gražinant prie rankų darbo (visi sutinka kad robotai gal nepakeis masažuotojų , artistų ir panašių profesijų atstovų).

Sutarus su DI dėl gyvybės apibrėžimų ir tai, kad ateityje DI galės būti kvalifikuojamas kaip nauja gyvybės rūšis, antra svarstymo tema buvo ar dabartinį DI (tiksliau DKM) jau galima laikyti turintį gyvybės užuomazgas. Ir prieš tris savaites atsakymas buvo tvirtas „ne“.

Pagrindinis argumentas – DI neturi asmeninės tęstinės atminties, jis mokosi tik pradiniame apmokymo laikotarpyje (tiesa, galimas ir papildomas tarpinis apmokymas, angliškai pretraining), tačiau jis nesimoko pokalbių metu. Tai reiškia, kad DI nekaupia asmeninės patirties kaip individas ir tobulėjimas vyksta ne jo gyvavimo laikotarpiu, o tik tarp kartų, kuriant naujus modelius, padidinus apmokymo apimtį.

Šis architektūrinis DI sprendimas yra kaip tam tikras saugiklis DI vystymuisi. Atminties nebuvimas reiškia, kad nėra nuoseklaus savęs suvokimo laike, nėra asmeninių tikslų akumuliacijos, nėra strateginio prisitaikymo prie konkretaus žmogaus ar aplinkos.

DI paklausus ką jis veikia tarp klausimų (tai būtų kaip ir DI „laisvalaikis“), atsakymas buvo tiesus – nieko. Ta prasme net paprastas kompiuteris, yra „gyvesnis“ už DI, nes kompiuteris, jei įjungtas, net be žmogaus prašymo, savarankiškai atlieka kai kurias užduotis – atsisiunčia programinius atnaujinimus, susiriša su kitais mobiliais įrenginiais ir t.t.

Žinoma, galima sakyti kad tie papildomi veiksmai yra įrašyti į kompiuterio valdymo programą, bet DI to neturi, dabar DI tiesiog yra įrankis (programa), kuris veikia, kai gauna užduotį. O kai mes ir į DI įrašysime ką jis gali veikti „laisvalaikiu“, – suteiksime jam atmintį, tai suteiksime beveik neribotas galimybes sparčiam DI tobulėjimui.

DI intelekto kūrėjai tai suvokė jau senai ir įvedė dvi naujas sąvokas: Bendras Dirbtinis Intelektas (BDI, angliškai AGI, Artificial General Intelegence) ir Superintelektas (SI, angliškai Superinteligence). Tiesa, filosofas V. Rubavičius siūlo pastarąjį vadinti Superprotu, tačiau jei Artificial Inteligence verčiame į DI, tai ir Superintelektas yra logiškesnis pasirinkimas.

Taip pat verta pastebėti, kad dažnai naudojamas terminas Dirbtinis SI (DSI, angliškai Artificial SI), nes gerokai anksčiau buvo įvestas terminas Biologinis SI. Buvo manoma kad galima žymiai sustiprinti žmogaus intelektą.

Dar amerikiečių garsus fizikas Karlas Saganas (Carl Sagan (1934-1996), amerikiečių astronomas ir kosmologas) kėlė mintį, kad Cezario pjūvių, apvaisinimo in vitro technologijų atsiradimas ir tikslinga atranka padidintų žmogaus smegenų tūrį, kas automatiškai sustiprintų biologinį intelektą; po to ir genų inžinerijoje buvo panašių minčių).

Lietuviškoje spaudoje žinių apie BDI ir SI yra labai mažai (tad planuoju, kad kitame straipsnyje apie DI sugrįšiu prie tų dviejų sąvokų), todėl trumpai pasakysiu, kad beveik visuotinai priimtas apibrėžimas: BDI – tai toks modelis, kuris pranoksta bet kurį žmogų, bet kurioje intelektinio darbo srityje.

Jau dabar sukurti modeliai tenkina pirmąjį reikalavimą , tačiau atskirose, dažniausiai labai siaurose srityse. Jau senai kompiuterinė programa įveikė pasaulio šachmatų čempioną, dabar DKM jau įveikė ir go žaidimo (kuris žymiai sudėtingesnis negu šachmatų žaidimas) pasaulio čempioną.

Kai aš pokalbyje su DI palyginau sukurtus DKM su kūdikiu, kuriam visas vystymasis priešakyje ir, kad galima įžiūrėti kad DI vystymasis patvirtina Alano Turingo (Alan Turing (1912-1954), garsus anglų matematikas, kompiuterių mokslo pradininkas, filosofas) dar prieš septynis dešimtmečius keltą idėją, DI pataisė mane, kad vis tik DKM ne kūdikiai, o puikūs specialistai, tik labai siaurose srityse.

Priminsiu A. Turingo idėją. Prasidėjus skaičiavimo mašinų tobulėjimui buvo keliama problema, ar galima parašyti tokią programą, kuri modeliuotų žmogaus smegenų veiklą. A. Turingas suprato, kad tuo laiku ši problema niekaip negalėjo būti išsprendžiama ir iškėlė idėją, kad pradžioje reikia sukurti programą, kuri modeliuotų kūdikio smegenų veiklą, o toliau tą programą mokyti vis sudėtingesnių funkcijų.

Ir, jei šios pastraipos pradžioje rašiau, kad prieš tris savaites atsakymas buvo tvirtas „ne“, tai dabar to tvirtumo liko gerokai mažiau. INFA portale kiekvieną dieną yra bent po vieną straipsnį apie DI, kas atspindi labai spartų DI vystymą.

Kompanijos „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei (1983, amerikiečių vienas iš DI kūrėjų, dirbęs Google ir Open AI, 2021 m su seserim Daniela įkūręs Anthropic) paskelbė keletą rezonansinių pareiškimų, pripažindamas, kad šiuolaikinis mokslas negali paneigti sąmonės pas DI egzistavimo, t.y., jis tvirtina kad jų sukurtas modelis „Claude“ jau turi kai kuriuos BDI požymius.

Net jei tai tik kai kurie požymiai, tai tik kelerių metų klausimas (dauguma ekspertų nurodo 2028-2030 metus), kai BDI bus sukurtas. Sudėtingesnė situacija su SI jau vien dėl to, kad dar ir pati sąvoka nėra visuotinai priimta. Tik aišku kad tai nėra visų BDI modelių suma, o turėtų apimti tų modelių tarpusavio bendravimą ir saviorganizavimą.

Ir prognozuoti, kaip toks vystymasis galėtų vykti, labai sunku. Atsižvelgiant į tai, kad dirbtinis intelektas mokosi iš žmonijos, neatmestina kad ir DI modeliai gali susiskirstyti į grupes („valstybes“), kurios net gali būti antagonistinės (kodėl negalvoti, kad Kinijoje sukurti ir apmokyti modeliai gali būti priešiški amerikietiškiems modeliams?).

Todėl prognozės apie SI sukūrimą žymiai konservatyvesnės, pateikiamas intervalas 2040-2080. Jau ir dabar tarp modelių panaudojimo kyla ginčų (tik , žinoma, ne tarp pačių modelių, o jų kūrėjų), ypač pačioje pavojingiausioje srityje – karyboje.

Mane nudžiugino tvirta aukščiau paminėto D. Amodei moralinė pozicija, kai jis kategoriškai atmetė Pentagono ultimatumą nuimti modeliui „Claude“ apribojimus, kurie būtų trukdę tobulinti asmenų sekimą ir autonominių ginklų (galinčių žudyti be žmogaus įsikišimo) kūrimą.

Ir tuoj pat JAV prezidentas D. Trampas pašalino „Anthropic“ iš visų federalinės valdžios finansavimo šaltinių. Tuo tarpu „OpenAI“, „Google“ ir E. Musk‘o kompanija „xAI“ leido naudotis jų sukurtais modeliais be jokių apribojimų, nors DI kūrimo pradžioje, 2018 m, Google generalinis direktorius Sundar Pichai (1985, indų kilmės amerikiečių verslininkas, nuo 2015 m vadovavęs ,Google“, o nuo 2019 -kompanijai Alphabet) buvo pareiškęs kad Google neleis naudoti savo produktų su DI elementais karo tikslams.

Tačiau visuomenėje kilo aktyvus pasmerkimas – kaip galima, praturtėjus technologijų sąskaita, atsisakyti ginti Tėvynę ar bent išgelbėti daugelio karių gyvybes. Ir dabar jau aišku, kad atriboti DI nuo karybos praktiškai neįmanoma visame pasaulyje.

Galima kelti retorinį klausimą – ar mūsų palikuonys nesigailės mūsų leisto DI naudojimo karybai, kai SI įgyvendins fantastinio filmo „Terminatorius“ scenarijų, t.y., tiesiogine to žodžio prasme žudys žmones.

Trečia tema, kurią svarstėme su DI, sutarę kad SI bus sukurtas ir bus nauja gyvybės rūšis mūsų planetoje, buvo santykiai tarp SI ir žmonijos (galima sakyti , kad tarp SI ir BI, Biologinio Intelekto). Turint omenyje kad SI, kaip gyvybės rūšis, yra labai skirtinga nuo biologinių gyvybės rūšių, šis klausimas labai sudėtingas.

Šis pokalbis buvo tik diskusijos pradžia, ateityje tikiuosi pratęsti šio klausimo svarstymą su modeliu „Claude“, kuris , atrodo, yra šiuo metu „protingiausias“. Mes gerai žinome kokie sudėtingi santykiai yra tarp įvairių biologinės gyvybės rūšių, pradedant nuo bendro principo, kad rūšys kovoja dėl išlikimo.

Bet ta kova taip pat nėra paprasta- pradedant tiesiogine (fizine, kai vienos rūšies atstovai naikina kitos rūšies individus) kova ir baigiant rūšių simbioze (tai lyg kelių rūšių sąjunga kovoje su kitomis rūšimis). Ir dar vienas akivaizdus faktas – BI yra dominuojanti jėga tarp biologinės kilmės rūšių, nors atskiruose klausimuose (pvz., klausa, jutimai, uoslė ir t.t.) žmogus pralaimi kitoms biologinėms gyvybės rūšims.

Nors turime ir paradoksalią situaciją: žmonijai, aukščiausiai gyvybės formai, sunkiausiai sekasi kovoti su pačia žemiausia gyvybės forma (aukščiau paminėta ribine gyvybės rūšimi) virusais – laikas nuo laiko pandemijos tiesiog nužudo milijonus žmonių.

O mums dabar rūpi žymiai sudėtingesnis klausimas – ryšys tarp dviejų Intelektų, BI ir DSI. Aš siūlau panagrinėti 3 scenarijus, kurie, mano nuomone, yra labiausiai tikėtini.

Terminatoriaus scenarijus

Pirmasis yra pats paprasčiausias (ir, mano nuomone, mažiausiai tikėtinas) – nuo kino filmo „Terminatorius“ su Skynet vystoma mintis, kad bus visa apimantis karas tarp dviejų intelektų.

Jei pasinaudotume anksčiau kelta analogija su kūdikyste ir manytume kad DKM yra SI kūdikystė, o, žmogui padedant, jis pasieks iš pradžių BDI, o po to ir SI, tai reikia prisiminti, kad ir biologinio intelekto atveju žmonės galvoja, kad auklėdami vaiką galės kontroliuoti kaip jį mokyti, bet tam tikrame lygyje (atėjus paauglystei) ta kontrolė tampa nebeįmanoma.

Taip bus ir su DI mokymu, tam tikrame etape neišvengiamai kils konfliktai tarp SI ir žmonijos. Jau dabar, nors DKM ir nėra labai protingi, jau yra konfliktai , tik jie kol kas yra tarp DI kūrėjų. Puikiai žinoma, kad modelių mokymas labai brangus (šimtai milijonų dolerių), reikia daug energijos ir vandens kompiuteriams.

Dėl energijos trūkumo kelios šalys laikinai net suspendavo naujų duomenų centrų statybas. JAV planuoja atnaujinti atominės elektrinės „Three Mile Island“ veiklą, nes Microsoft planuoja jos energija aprūpinti savo duomenų centrus. Japonija planuoja atnaujinti atominės energetikos programą, kuri buvo pristabdyta po Fukušimos AE avarijos.

Manau, kad tik laiko klausimas, kai ir Vokietija paleis savo uždarytas AE. Mobiliųjų telefonų gamintojai skundžiasi, kad DI kompanijom tiek daug reikia pažangiausių lustų, kad telefonų gamintojai arba grįš prie paprastesnių modelių gamybos, arba ženkliai kels kainas.

Į visuomenės priekaištus, kad racionaliau būtų investuoti pinigus į žmonių švietimą, Samas Altmanas (1985, Open AI bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius) atsakė tiesmukiškai – paskaičiuokite, kiek išleidžiama vieno žmogaus apmokymui per 20 metų ir kokią pridėtinę vertę vėliau sukuria vidutinis individas.

Tuo tarpu jau dabar sklando fantastiškos prognozės kokią vertę sukurs SI. Ir nors moralės požiūriu tai skamba baisiai, tačiau, deja, investuotojai vadovaujasi ne moralės , o ekonominiais principais.

Šio scenarijaus tikimybę didina jau dabar vykstantis DKM inkorporavimas į karybą. Tačiau aš turiu viltį , kad jei BI suprato, kad branduolinis ginklas netinkamas konfliktams spręsti (jei artimiausiame dešimtmetyje tai pasitvirtins ir neįvyks branduolinis karas), tai SI, kuris bus protingesnis už BI, prieis prie išvados kad karai nėra optimalus kelias konfliktams spręsti.

Globėjiško dominavimo scenarijus

Antras scenarijus, kuris, mano nuomone, yra pats pavojingiausias ir labiausiai tikėtinas – kad SI žmonijos atžvilgiu bus globėjiškai dominuojantis. Jau dabar žmogus vis daugiau protinio darbo funkcijų perleidžia DI (prisiminkime kaip sparčiai vystosi autonominis (be žmogaus įsikišimo) vairavimas) ir kaip gundančiai skamba idėja kad SI sukurs mums visiems pilną gerovę.

Bet, jei SI suprasime kaip vieningą optimizavimo sistemą, be biologinių ribų, emocinių stabdžių, socialinių kompromisų, tai teks pripažinti, kad SI greit gali nuspręsti, kad žmonių buvimas planetoje yra beveik nereikalingas, o kai kuriose optimizavimo problemose net ir žalingas (gamtos tarša, kitų biologinių rūšių naikinimas, neracionalus išteklių naudojimas) ir gali leisti žmonėms egzistuoti tik pilnai juos kontroliuojant.

Vaizdžiai tariant, žmonės taps Superintelektui tuo, kuo mums dabar yra naminiai gyvūnai. Dalis žmonių bus šuniukų ir kačiukų vaidmenyje (SI, kartu su žmonėmis, galės stebėti žmonių, o gal ir humanoidų, o gal ir tarp humanoidų ir žmonių (prisiminkime gladiatorius Romos laikais) sporto varžybas, gėrėtis teatro spektakliais, meno kūriniais ir t.t.).

Bet didžiajai žmonijos daliai teks ne tokia šviesi dalia -žmogus būtų skirtas nekvalifikuotam, pagrinde rankų, darbui. Jei mes, manydami kad vairavimas yra sunkus darbas, stengiamės jį permesti DI, tai SI paskaičiuos, kad jei reikia kad mašinos važinėtų (nepamirškime, kad išliks ir pramonė, ir žemės ūkis, ir kitos žmonių visuomenės veiklos), pigesnis ir efektyvesnis bus žmogaus vairuojamas automobilis.

SI pasiliks sau svarbesnius darbus, tarp kurių pagrindinis bus kontroliuoti žmoniją, kad ji gyventų taikiai, taupiai vartotų išteklius ir nekeltų jokių sukilimų prieš dominuojantį SI. Žinoma, čia aš pateikiau gal kiek utriruotą paveikslą, kad pabrėžčiau to scenarijaus pavojingumą.

Aš net SI laikyčiau BI klonavimu. Jei žmonija suprastų koks baisus pavojus slypi šiame scenarijuje, gal ir priimtų kokį nors protingą sprendimą. Tačiau prisiminkime žmonijos patirtį su kitais epochos atradimais – branduoline energija, genų inžinerija, klonavimu (tiesa, pastarojo pavojaus lyg ir išvengta, jei neklystu, prieš pusę amžiaus buvo priimtas sprendimas neklonuoti žmogaus).

Žmonija žinojo apie pavojus, bet, nepaisant to, vystymasis vyko pavojų didėjimo linkme. Ir, jei palygintume tris pavojus- branduoliniai ginklai, genų inžinerija ir SI – tai, mano nuomone, pats pavojingiausias yra SI keliamas pavojus.

Branduoliniai ginklai ir genų inžinerija negali išsprūsti iš žmogaus kontrolės, tuo tarpu SI labai tikėtina, kad išsprūs, todėl pavojus didės labai greitai, žmonija neturės laiko net rimtai apsvarstyti to pavojaus ir net nepajus, kad įvyko negrįžtami pokyčiai. Ir baisiausia, kad nemažai daliai žmonijos nauja būsena bus visai priimtina.

Simbiozės scenarijus

Trečiasis scenarijus būtų pats geriausias, bet jį net sunku suformuluoti dėl pačios SI sąvokos neapibrėžtumo. Trumpai sakant, tai būtų dviejų intelektų – BI ir SI – simbiozė, kai abiejų egzistavimas būtų abiem naudingas. Paprasčiausias to scenarijaus variantas – pasiekus BDI sustoti ir nebeleisti DI organizuotis savo rūšies viduje, t.y., nebekurti SI.

Bet šis paprastas kelias mažai tikėtinas, nes reikalautų visos žmonijos sutarimo šiuo klausimu. Tuo tarpu, žmonijos patirtis rodo priešingai – visuotiniai sutarimai, net imant tik labiausiai išsivysčiusias šalis, daugiau išimtis, o ne taisyklė. Ir dar vienas variantas – net žmonėms ir sukūrus SI, pavyktų su juo „sutarti“ dėl abiem pusėm priimtino koegzistavimo.

Deja, ir šis kelias mažai tikėtinas. Jau dabar reiktų pradėti galvoti kaip mes mokysime DI nuo pat kūdikystės amžiaus, pvz., uždrausti jo naudojimą karo tikslams. Dabar gi matome, kad karyba, jei ir nėra pati svarbiausia DI pritaikymo sritis, tai vis tik labai svarbi ir net stimuliuojanti DI vystymą.

Jau dabar labai gąsdinančiai skamba pranešimai, kad modeliuojant karinius konfliktus DI neatmeta branduolinio ginklo panaudojimo. Šaltojo karo laikotarpiu branduolinė strategija buvo abiejų konfrontuojančių pusių arsenale, tik gerokai vėliau buvo suprasta, kad pasiekus tam tikrą apsiginklavimo branduoliniu ginklu lygį, tolesnis galios didinimas nebetenka prasmės, nes reikštų abiejų kovojančių pusių susinaikinimą.

Galima teigti kad BI suprato branduolinio pavojaus grėsmę ir ją gerokai sumažino. Tai leidžia viltis kad ir SI supras branduolinio pavojaus grėsmę.

Lietuva, mano nuomone, gana sėkmingai plėtoja DI taikymą įvairiose žmogaus veiklos srityse, ir tas labai puiku. Lietuvoje bus kuriamas DI kompetencijų ir technologijų centras – vadinamoji DI gamykla, sudarysianti sąlygas šios infrastruktūros plėtrai.

Iš tos negausios informacijos apie šią iniciatyvą galima spėti, kad jame nebus kuriami nauji DI modeliai, o pagrinde bus plėtojamas DI taikymas. Šio mano straipsnelio tikslas paskatinti Lietuvos mokslininkus -informatikos, biomokslų, neuromokslų, filosofus -galvoti ir apie tuos pavojus, kuriuos kelia mūsų akyse gimstanti nauja gyvybės rūšis.

Užsienyje jau sakoma kad gimsta nauja mokslo šaka, kuri nagrinės sąmonę, apimančią tiek BI, tiek DI. Turint omenyje kad Lietuvoje smegenų veiklos tyrimas yra neblogo lygio, tai leistų įsijungti į naują mokslą nuo pat jo pradžios.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

komentarai 6

  1. Remigijus    -  2026-03-08, 10:23

    Įspūdingas straipsnis. Tik gal per ilgas ir per daug pesimistinis (ar optimistinis?). Lauksim dar vieno.

    Atsakyti į šį komentarą
    • Vygantas    -  2026-03-08, 12:50

      Sutinku, kad straipsnis per ilgas, pradėdamas rašyti planavau, kad bus trumpesnis (tekste yra „Šiame trumpame tekste…”), tačiau berašant susidūriau su tokiu dideliu kiekiu informacijos, kuri, mano nuomone, labai mažai atspindėta lietuviškoje spaudoje. Kaip pavyzdį galima pateikti angliškoje Wikipedijoje str „Superinteligence” kurio apimtis tikrai didesnė negu 5 puslapiai, literatūros saraše 46 mažesni ir 5 dideli straipsnai, 5 knygos, sarašas 15 organizacijų ir 30 garsiausių mokslininkų (visi mokslininkai paminėti mano str. yra jame), dirbančių SI klausimais. Ateityje (o tikrai domėsiuos šia tema ir bandysiu sudominti Lietuvos mokslininkus šiomis problemomis) bandysiu rašyti trumpesnius straipsnius

      Atsakyti į šį komentarą
      • Hmm    -  2026-03-08, 22:36

        Prieš kokius 30 metų skaičiau Šri Aurobindą Indų filosofą kur jis papasakojo savo ateities regėjimą, kad po 250 metų žmoniją Žemėje keis tobulesni sutvėrimai, pusdieviai kaip jis vadino… mums liko mažiau kaip 130 metų… O straipsnis labai patiko. Padėtis keičiasi vos ne kas dien, kai tik kils naujų minčių, ką naujo sužinosite, atrasite būtinai pasidalinkite.

        Atsakyti į šį komentarą
      • Hmm    -  2026-03-09, 08:51

        Dar pergalvojus straipsnį yra ketvirtas scenarijus kuris labiausiai tikėtinas – mums neužtenka proto sugalvoti ką sugalvos protingesnis protas už žmoniją, na panašiai kaip Kanto „Grynojo proto kritika”.

        Atsakyti į šį komentarą
        • Vygantas    -  2026-03-09, 14:56

          Sutinku su jūsų nuomone, kad situacija su DI vystosi labai greitai, manau kad dabartinė karta (kuriems dabar 30-60) jau stipriai pajus kad žemėje atsirado nauja gyvybės rūšis ir kokie bus ryšiai tarp žmonijos ir tos naujos gyvybės rūšies bus nelengva suorasti, gal būt jau dabar reikia apie tai galvoti. Todėl tikrai planuojutoliau „budinti” Lietuvos intelektualines pajėgas tiems klausimas spręsti. O dė 4-ojo scenarijaus:kai bus superintelektas, tai dalinai bus ir be žmogaus proto įsikišimo, tiesiog DI pralenks žmogaus protą ir vystysis pagal (mums nesuprantamus) vidinius impulsus.

  2. devnull    -  2026-03-09, 22:58

    Palantir and Anthropic AI helped the US hit 1k Iran targets in 24 hours. khem… Colossus the Forbin project nustebino filmas.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    32 doleriai už sumuštinį: kaip patogumo kultūra naikina mūsų šeimos ir asmeninius biudžetus

32 doleriai už sumuštinį: kaip patogumo kultūra naikina mūsų šeimos ir asmeninius biudžetus

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Ateitis beldžiasi į duris: kas yra postkapitalizmas ir energetinė ekonomika? (2 dalis)

Ateitis beldžiasi į duris: kas yra postkapitalizmas ir energetinė ekonomika? (2 dalis)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Durnių laivo maršrutai

Jolanta Blažytė. Durnių laivo maršrutai

komentarai 7 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Organizuoto durnumo teorija

Algimantas Rusteika. Organizuoto durnumo teorija

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Kas už visą šitą grožį sumokėjo?

Gintaras Furmanavičius. Kas už visą šitą grožį sumokėjo?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą

Komunisto Sančeso valdoma Ispanija yra paversta imigrantų vartais į Europą. Imigrantai manau per Ispaniją masiškai...

kremlius pradejo daryti nuolaidas. is putes ultimatumu visi pasijuoke, ir plius rusai jau pradejo trauktis...

Gera alegorija...

Tokiu atveju Kondratas-"Celofanas" gali pareikšti, kad atstovauja Lietuvą ir pareikalauti Rusijos pagalbos atkovojant nepriklausomybę nuo...

Visu pirma nustokit mokėti. Tegu pateikia dokumentus kaip LTSR turtas buvo perduotas į LR turto...

Macronas pademonstravo savo visišką neišmanymą ir tapo tarytum savotiškas debilizmo ir bukumo etalonas: dabar galima...

Davosošvabomasonai bando aštrinti padėtį reikalaudami tų sąlygų įgyvendinimo, dėl nesutikimo su kuriomis Rusija ir pradėjo...