infa.lt

Facebook nuotr.

Šį savaitgalį Lietuvoje vyks jau antrieji iš trejų šiais metais numatytų rinkimų. Šį kartą – į Europos parlamentą. Tai rinkimai, kurie paprastai mūsuose sulaukia mažiausiai dėmesio. Lietuva šiemet šiuose rinkimuose renka 11 europarlamentarų, o dėl mandatų varžosi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai, arba 319 kandidatų.

Pagal nustatytą tvarką kas pusę metų visai Europos Sąjungai pirmininkauja vis kita jos narė ir, skirtingai nuo susitarimų Sąjūdyje, kur Lietuvos rezistentas numeris 1 sulaužė visus sutarimus ir neužleido pirmininko vietos Romualdui Ozolui, šios tvarkos yra kruopščiai laikomasi.

Likimo ironija, kas nuo liepos pirmos dienos vadovavimą į savo rankas perima Vengrija, kurios santykiai su Briuseliu jau ilgą laiką yra labai įtempti. Vengrija jau ne ne kartą ir ne du stabdė bendrus ir labai entuziastingus šalių narių sprendimus dėl sankcijų Rusijai ir siekius priimti Ukrainą į ES.

Tikėtina, kad iki metų pabaigos pirmininkaujant Vengrijai, šie klausimai nebus sprendžiami.

Europos parlamente, taip pat kaip Lietuvos seime, pagrindinis darbas vyksta frakcijose. Briuselio biurokratai labai nerimauja, kad po šių rinkimų gali keistis per eilę metų nusistovėjęs frakcijų balansas, taip pat neatmetama galimybė, kad gali atsirasti ir naujų frakcijų.

EP valdžią jau ne pirmą dešimtmetį dalijasi centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP), socialistai ir liberalai iš „Atnaujinkime Europą“. Taip pat didelę įtaką EP darbotvarkei turėjo ir žaliųjų frakcija. Naujausios apklausos leidžia galvoti, kad galima laukti taip vadinamų kraštutinės dešinės partijų sekmės rinkimuose bei akivaizdžių pokyčių frakcijų dėlionėse.

Kraštutinės dešinės atstovėmis yra vadinamos Identiteto ir demokratijos (ID) ir Europos konservatorių reformistų (ECR) frakcijos, kurios neslepia savo simpatijų pirmininkausiančios Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, o to persiskirstymo aukomis gali tapti žalieji, visus užknisę su savo klimato kaitos pasakomis ir liberalai.

Į Europos tarybos vadovus labai veržiasi dabartinė jos vadovė, Eurouršule praminta Ursula von der Leyen. Jos likimas labai stipriai priklauso būtent nuo naujojo Europarlamento sudėties, nes prieš penkerius metus jos kandidatūrai buvo pritarta labai nedidele balsų dauguma: „už” buvo 383, prieš – 327, o 22 nedalyvavo rinkimuose.

Po Eurouršulės nuotykių su „Pfizer” ir lendančių galų su Rusijos metalurgijos gigantu „Krasnyj Oktiabr”, apie ką mūsų žiniaskaida nuožmiai tyli, jos galimybės tapti tuo, kuo ji nori vertinamos gerokai santūriau.

Na, o dabar prisėskite. Pasakysiu jums, kokius atlyginimus bei socialines garantijas gauna europarlamentarai ir jūs suprasite, kodėl mūsų nacionalinės politikos mohikanai taip trokšta ten pakliūti, o amžinoji visų Lietuvos pensininkų motina Vilija net premjero posto atsisakinėja.

Beje, dabartinė Lietuvos europarlamentarų delegacija yra pati vyriausia amžiumi ir pati neaktyviausia savo darbais, kitaip sakant ten susirinkę brangiai apmokami politikos tinginiai.

Taigi, europarlamentaras gauna 7 800 eurų atlyginimą jau po mokesčių. Už kiekvieną darbo dieną jam yra mokama dar po 350 eurų dienpinigių. Pateikus bilietus, EP nariams kompensuojamos faktinės kelionių į posėdžius išlaidos.

Didžiausia leistina suma yra verslo klasės lėktuvo bilieto kaina, pirmos klasės traukinio bilietas arba 0,58 EUR už kilometrą kelionės automobiliu atveju, taip pat EP gali nupirkti bilietus parlamento nariui.

Dėl įsipareigojimų užsienyje, kurie nėra oficialių EP posėdžių dalis, europarlamentarams kompensuojamos kelionės, apgyvendinimo ir susijusias išlaidas kitose šalyse, neviršijant didžiausios metinės 4 886 eurų sumos.

Klystate, jei manote, kad tai jau viskas. Dar jiems priklauso 4 950 eurų kas mėnesį taip vadinamoms bendrosioms išlaidoms kompensuoti.

Be visų šių išmokų dar yra visa eilė socialinių garantijų. Europarlamentarams yra kompensuojama du trečdaliai gydymo išlaidų, taip pat pasibaigus kadencijai dvejus metus mokama pašalpa, o sukakus 63 metams, vieną kadenciją ten pratūnojęs politikas užsitikrina 1745 eurų pensiją.

Kaip teigia įtakingas Europos portalas Politico.eu, 2019-2024 metų kadencijoje darbščiausi buvo mažesnių Bendrijos narių politikai – Liuksemburgo, Suomijos, Portugalijos. Gana aktyvūs ir parlamentarai iš Lenkijos, mažiau – kaimyninės Latvijos, Estijos.

O kaip gi sekėsi mūsų europarlamentarams atstovauti Lietuvos interesus ir versti kalnus besibaigiančioje kadencijoje? Spręskite patys: balandžio mėnesio viduryje paskelbtais to paties portalo duomenimis, pagal politines iniciatyvas ir derintus dokumentus Lietuvos europarlamentarai atsidūrė paskutinėje lentelės vietoje – vienam šalies deleguotam atstovui tenka vos 1,8 politinės iniciatyvos.

Gal jau atėjo laikas deleguoti į Europos parlamentą naujas pajėgas, kurios atstovautų būtent Lietuvos interesus ir nebeužimtų parlamentarų aktyvumo vertinimuose paskutinės vietos?

Pasirinkti mes tikrai turime iš ko. <..politinė reklama..>

Kaip visi žinome, gyvename laisvoje ir demokratiškoje šalyje, todėl esame laisvi rinktis. Galime rinktis ir dabar valdžioje esančius konservatorius. Štai ištrauka iš jų rinkiminės programos:

„Viena iš TS-LKD EP programos nuostatų remiasi tuo, kad artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, kitaip tariant tai bus „Ukrainos dešimtmetis”. Tik Ukrainos sekmė, pergalė prieš Rusiją, atstatymas ir modernizacija, narystė ES ir NATO padės pasikeisti Europos Rytų regionui.

TS-LKD įsitikinimui, Ukrainos pergalė, jos atstatymas, euroatlantinė integracija yra tai, ka gali ir turi padaryti ES ir kitos Vakarų valstybes. TS-LKD atstovų Europos Parlamente svarbiausias uždavinys per artimiausią dešimtmetį bus padaryti viską, kad ES efektyviai realizuotų savo atsakomybę kuriant Ukrainos sėkmę.”

Kaip matote, pasirinkimų spektras labai platus. Svarbu, kad ateitumėte į rinkimus ir atiduotumėte savo balsą šį sekmadienį. Jei keisis Europa, turės keistis ir Lietuva. „Visi galvoja, kaip pakeisti pasaulį, bet niekas negalvoja, kaip pakeisti save.”, – sakė vis dar neuždraustas Lietuvoje rašytojas Levas Tolstojus. Pradėkime pokyčius nuo Europos.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.