infa.lt

Lietuva. Šitie visi jau paleisti. | lrv.lt nuotr.

Vokietijos mokesčių mokėtojai vien migrantų būstui išleidžia didžiulius pinigus, nors visoje šalyje būstas tampa vis labiau neįperkamesnis, rašo „Remox” leidinys

Vokietijos sostinė Berlynas kasdien moka po 1,5 mln. eurų už migrantų apgyvendinimą 12 pastatų, kuriuos sudaro 10 viešbučių ir 2 migrantų atvykimo centrai, rodo duomenys, pirmą kartą paskelbti atsakant į Alternatyvos Vokietijai (AfD) frakcijos Berlyno senate prašymą.

Bendros išlaidos šiems migrantams apgyvendinti vien 2023 m. sieks 547 mln. eurų. Tai daugiau nei pusė milijardo viename Vokietijos mieste, be to, ši suma net neapima visų išlaidų, susijusių su migrantų apgyvendinimu Berlyne, nes kalbama  tik apie 12 minėtų pastatų.

Šie pastatai apima du migrantų atvykimo centrus Tempelhofo ir Tegelio oro uostuose, kurių eksploatacija nutraukta, taip pat 10 viešbučių, kuriuos migrantams apgyvendinti nuomoja vyriausybė.

Duomenys buvo parengti atsakant į AfD parlamento nario Gunnaro Lindemanno prašymą. Daugiausia pinigų skiriama Tegelio oro uostui, kurio vienos dienos išlaidos siekia 1,172 mln. eurų ir kuriame šiuo metu gyvena 3 408 ukrainiečiai ir 1 333 prieglobsčio prašytojai, daugiausia iš musulmoniškų šalių.

Suskaičiavus duomenis paaiškėtų, kad vien tik apgyvendinimui, veiklai, maitinimui, nuomai ir apsaugai valstybė išleidžia 7 411 eurų vienam migrantui šioje vienintelėje įstaigoje per mėnesį. Tačiau į šią sumą neįskaičiuotos Vokietijoje migrantams teikiamos sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės išmokos, vadinamieji „piliečių pinigai”.

Vokietija šiuo metu kovoja su biudžeto krize ir vis dažniau prisiima didžiules paskolas, kad galėtų finansuoti rekordiškai didelio migrantų skaičiaus išlaikymą. Nors kairiųjų liberalų vyriausybė skatina didesnę imigraciją, aiški dauguma vokiečių sako, kad nori sustabdyti imigraciją, ir, kad imigrantai atneša daugiau problemų nei naudos.

Ypač Berlynas susiduria su rimta būsto krize, dėl kurios sparčiai didėja nuomos kainos ir išpučiama būsto vertė.

Vokietijos imigracijai palanki kryptis labai skiriasi nuo tokių šalių kaip Lenkija ir Vengrija, kurios kovojo su gimstamumo mažėjimu Europoje, įgyvendindamos šeimai palankią politiką ir mažindamos mokesčius, kad paskatintų poras susilaukti daugiau vaikų.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas 2023 m. taip pat paskelbė apie planus mobilizuoti ekonomiškai neaktyvius Vengrijos piliečius, norinčius dirbti, teikiant jiems pirmenybę, kad jie užpildytų šalies darbo jėgos spragas, taip stojant prieš masinę žemos kvalifikacijos darbuotojų migraciją, kuri kelia pavojų ir tautos saugumui, ir kultūriniam paveldui.

Neseniai Nyderlanduose atliktas tyrimas rodo, kad nuo 1995 m. iki 2019 m. migrantai Nyderlandų valstybei kainavo 400 mlrd. eurų, taip papildant vis daugiau įrodymų, rodančių, kad masinė imigracija daro didžiulę žalą Europos socialinės gerovės valstybių viešiesiems finansams.