infa.lt

foto: REUTERS

Netrukus Europą uždusins Afrikos migrantai, rašo iDNES. Nigeris panaikino visas kliūtis norintiems patekti į ES, kurias jis taikė aštuonerius metus. Dabar Sachara atsivėrė ir gidai jau veda migrantus į Libijos teritoriją, iš kurios jie plauks toliau.

Europa susiduria su sunkia problema, nes Nigeris pašalino visas kliūtis migrantams, kurias išlaikė aštuonerius metus, už Europos Sąjunga skirtus penkis milijardus eurų. Nigeris buvo užblokavęs pagrindinį Afrikos migracijos kelią.

Juo per Sacharą 80%. migrantų iš viso žemyno keliauja į Libiją, iš kur plauks į Europą. Ši situacija primena, kiek daug realios politikos ir cinizmo slypi už skambių žodžių.

Neseniai Nigerio chuntos paskelbtas politikos pasikeitimas turės įtakos pavasarį. Žiemą migrantus gabenantys kontrabandiniai laivai į jūrą neišplaukia dėl oro sąlygų. Tačiau afrikiečiams tai geras metas masiškai kirsti Sacharą ir įsikurti Libijoje, nes dykuma dabar nėra įkaitusi.

Kas galėtų prasidėti ir prasidės, galime lengvai įsivaizduoti. 2015 m. Nigeris, spaudžiamas Europos, užkirto migrantams kelią. Kanclerė Angela Merkel tuomet sakė, kad Vokietija ir likusi Europa susitvarkys su migrantais, kurių dauguma buvo afrikiečiai, nuvyko į Nigerį, kur savo stora pinigine įtikino vietos valdžios institucijas blokuoti kelią per Sacharą.

Nigerio „kamštis” buvo jos idėja. Migrantų skaičius sumažėjo nuo beveik 300 000 iki mažiau nei 50 000.

Dabar Nigerio chunta pasitraukė iš šio „kamščio”, taip atsakydama į Europos spjūvį į veidą. Nigerijos kariškiai į valdžią atėjo prieš keturis mėnesius, o Europa juos kritikavo, todėl jie nusprendė atkeršyti smogdami į skaudžiausią vietą.

Nigeris yra praktiškai vienintelis kelias į Europą iš visos juodosios Afrikos. Dar galima patekti per Malį ir Alžyrą, tačiau šiaurinėje Malio dalyje įsitvirtinę džihadistai, banditai ir vyksta pilietinis karas.

Alžyras jau surengė kelis parodomuosius procesus, kad įbaugintų migrantus: Alžyro valdžia sugautus afrikiečius grąžino prie pietinės sienos ir paliko juos ten be vandens. Teigiama, kad daugelis jų mirė.

Ir vis dėlto, 2015 m. užblokuoti šį greitkelį buvo gana paprasta. Nigeris priėmė įstatymą, kuriame sakoma: „Tas, kas per dykumą veža migrantus, yra nebe gidas, o prekeivis žmonėmis. Už tai gali tekti kalėti 30 metų”.

Įstatymas suinteresuotiems asmenims padarė šokiruojantį įspūdį. Jie nesuprato, kaip galėjo tapti nusikaltėliais, nes iš kartos į kartą vedė prekybininkus ir keliautojus iš Agadezo („Nigerio vartai” į Sacharą) keliu į šiaurę.

Antroji šoko priežastis buvo ta, kad keliautojų buvo daugiau nei bet kada anksčiau, o gidai uždirbdavo daug pinigų. Vidutiniškai gidai uždirbdavo nuo keturių iki penkių tūkstančių dolerių per mėnesį, o tai Nigeriui buvo pasakiški pinigai.

Taigi vyriausybė, norėdama įtikti europiečiams, nukirto jų „pinigų fontaną”. Iš Agadezo, kuris jau nebebuvo pelninga kryptis, atkeliavo žinios, kad vietos ekonomika merdėja, nes migrantų pinigai skatino parduotuvių, restoranų ir įvairiausių paslaugų – nuo dokumentų klastojimo iki nakvynės namų ir kirpyklų – bumą.

JAV analitinis centras „Crisis Group” apskaičiavo, kad dėl migracijos Agadezo ekonomika per metus praturtėjo šimtu milijonų dolerių.

To tikėjosi ir Europos Sąjunga. Ji taip pat ketino skirti pinigų programoms, skirtoms naujoms darbo vietoms Agadezo gyventojams kurti. Tačiau viskas liko tik popieriuje, nes pinigai pakeliui į Agadezą ištirpo Nigeryje.

Gavosi buvo absurdiška situacija: prekeiviai žmonėmis, kuriems už savo verslą grėsė ilgi metai kalėjime, jautėsi išduoti, nes jiems nebuvo atlyginta už tai, kad jie nustojo pažeidinėti įstatymą.

Taip Nigeryje išsivystė vidinė politinė problema. Tačiau dabar ji išspręsta. Sprendžiant iš naujausių naujienų pranešimų, gidai ir kontrabandininkai jau nekantriai laukia, kada galės grįžti prie įprastos veiklos.

Dar vienas absurdiškas momentas: pasirodo, kad visa tai įvyko ne be priežasties. Europos Sąjunga manė, kad po perversmo pučistai bandys boikotuoti sutartį arba jos nesilaikyti. Taigi Briuselis norėjo derėtis, t. y. mokėti. Tačiau Prancūzija, įsižeidusi, kad pučistai ją išvijo, tam pasipriešino. Taigi plano buvo atsisakyta. Apie tai pranešė leidinys „Velt”.

Ir dar vienas paradoksas. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johannesson antradienį išreiškė „didelį susirūpinimą, kad vos tik bus atkurtas maršrutas iš Nigerio, dykumoje bus daugiau mirčių.

Tačiau tiesa yra ta, kad mirčių ten daugiausia yra dėl Europos Sąjungos ir Nigerio sutarties. Tai yra netikėtas ir nenumatytas rezultatas. Kai tik Nigerijos kariuomenė perėmė greitkelio ir šalia jo esančių šulinių kontrolę, gidai ėmė migrantus vežti į neaptvertas vietas, esančias toli nuo kelių. Jei pakeliui kas nors nutikdavo, pasekmės būdavo mirtinos.

Blogiau kitkas. Kai gidai buvo įspėti, kad artėja patrulis, jie paprasčiausiai išmesdavo migrantus iš automobilių, numetę juos dykumoje ir pasišalindavo, kad išvengtų dešimtmečių už grotų.

Taip Sacharoje žuvo tūkstančiai žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, jų buvo mažiausiai tiek pat, kiek nuskendusiųjų Viduržemio jūroje. Skirtumas tik tas, kad dykumoje nėra aktyvistų „gelbėjimo” laivų, todėl apie aukas žino nedaug žmonių. Vadinasi, neįmanoma kelti savęs kaltinančio šauksmo ieškant „kaltųjų”.

Dabar Sacharoje viskas vyks sklandžiai, tačiau jūroje nuskendusiųjų bus daugiau. Valdžios institucijos ieškos naujų laikinų sprendimų ir kaltininkų, nes niekas neturi politinės drąsos pasakyti, kad užeiga „Europa” perpildyta ir uždaroma.