infa.lt

DPA nuotrauka

Kanados mokslininkai nustatė ryšį tarp naudingų mikroelementų trūkumo organizme ankstyvame amžiuje ir patogenų organizme atsparumo antibiotikams brandesniame amžiuje.

Tyrimas buvo atliktas su pelėmis, tačiau ekspertai mano, kad jis gali padėti išsiaiškinti vieną iš žmonių patogenų atsparumo antibiotikams atvejų daugėjimo, kuris šiuo metu pastebimas visame pasaulyje, priežasčių.

Patogeninių mikroorganizmų atsparumo antibiotikams problema siejama su per dideliu pastarųjų vartojimu. Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) mokslininkai nusprendė į problemą pažvelgti kitu kampu ir ištyrė, kaip pagrindinių mikroelementų (vitamino A, B12, folio rūgšties, geležies ir cinko) trūkumas veikia pelių virškinamajame trakte gyvenančių bakterijų, virusų ir grybelių bendriją. Tyrimo rezultatai pateikti „Nature Microbiology” žurnale.

Mokslininkų teigimu, pasaulyje yra apie 340 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus, kurie kenčia nuo įvairių mikroelementų trūkumo, kas turi įtakos ne tik organizmo augimui, bet ir reikšmingai keičia žarnyno mikrobiomą. Įdomiausia tai, kad dėl nepakankamo maistinių medžiagų vartojimo šiems vaikams dažnai skiriami antibiotikai.

Ironiška, bet žarnyno mikrobiomas gali būti atsparesnis vaistams dėl mikroelementų trūkumo. Tai parodė tyrimas su pelėmis. Daliai jaunų gyvūnų buvo sąmoningai apribotas cinko, folio rūgšties, geležies, vitaminų A ir B12 suvartojimas, o kita dalis gyvūnų gavo įprastą mitybą.

Tuomet mokslininkai atliko pelių išmatų mėginių metagenominį sekvenavimą. Tai leido jiems nustatyti, kokių rūšių mikroorganizmų ir kokiais kiekiais buvo rasta graužikų žarnyne eksperimento metu.

Paaiškėjo, kad pelių, kurios vaikystėje kentėjo nuo kelių makroelementų trūkumo, žarnyno mikrobiomas suaugus buvo gerokai pakitęs. Palyginti su kontroline grupe, šiuose gyvūnuose buvo pastebėtas padidėjęs antibiotikams atsparių patogeninių bakterijų ir grybelių kiekis, nors pačios pelės niekada nebuvo veikiamos antibiotikų.

Be to, maistinių medžiagų trūkumas eksperimentiniams gyvūnams koreliavo su padidėjusiu tam tikrų genų, susijusių su atsparumu antibiotikams, rinkinio pasireiškimu.

Straipsnio autoriai padarė išvadą, kad stresas, su kuriuo susiduria žarnyno mikrobiomo bakterijos, kai trūksta vitaminų, yra pagrindinė bakterijų įvairovės organizme persitvarkymo priežastis, net jei iš esmės antibiotikai nėra žinomi.

Tai gali padėti išsiaiškinti didelio atsparumo antibiotikams problemos paplitimo priežastis skurdžiose šalyse, kur pacientai dažnai neturi galimybės gauti daugelio antibiotikų.