infa.lt

Viktorijos Čmilytės-Nielsen pranešimas:

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo parlamentui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos koncepciją.

Pagal ją, siūloma Lietuvos švietimo tarybą išformuoti ir funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas [naikinti ir] sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

„Šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas.

Be to, menkas darbuotojų skaičius ir institucijų finansavimas, per daug komisijų ir tarybų narių, vadovų motyvacijos stoka lemia šių institucijų veiklos efektyvumo trūkumus ir visuomenės nepasitikėjimą jomis“, – V. Čmilytė-Nielsen paaiškina, kodėl būtent šias šešias institucijas siūloma pertvarkyti.

Seimo Pirmininkė pabrėžia, kad į šiuos trūkumus ne kartą atkreipė dėmesį ekspertai, apžvalgininkai ir Valstybės kontrolė.

Pasak parlamento vadovės, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, t. y. priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.

„Lietuvos švietimo tarybą siūloma išformuoti ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams.

Kitas komisijas ir tarybas numatoma sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą, nes vienas iš svarbiausių gerovės valstybių bruožų – piliečių pasitikėjimas valstybe, kurį taip pat lemia ir kokybiška teisėkūra.

Konsolidavus ekspertines-patariamąsias funkcijas vienoje centralizuotoje institucijoje, bus užtikrintas įrodymais grįstas valdymas ir pagerinta teisėkūros kokybė, mažės administravimo apimtis ir išlaidos“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Skaičiuojama, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1 819 tūkst. eurų iki 1 300 tūkst. eurų).

Jeigu Seimas pritars koncepcijai, siūloma ją įgyvendinančius teisės aktus priimti ir pertvarką įgyvendinti trimis etapais, pradedant kitų metų II ketvirtį.

Numatoma, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. veiks pertvarkyta ekspertinių-patariamųjų institucijų sistema.

infa.lt: Kažką daug komentuoti čia nėra prasmės – specialistų vietas užims ekspertais pavadinti asmenys, nesusiję su konkrečia sritimi, ir sugriaus dar tai, kas liko iš Lietuvos švietimo, lietuvių kalbos, kultūros paveldo, šeimos politikos ir viso kitko, kas išvardinta, ir kas Lietuvą daro lietuvių valstybe.

Žinia, čia ne V.Čmilytės idėja – ji tik bendros valdančiųjų politikos ruporas, pristatantis naują valstybės griovimo kryptį.