infa.lt

Atsibudom iš numirusiųjų ir pajutom savo jėgą. Nelikom eilinį kartą pralaimėję ir vieniši su savo neviltim prie užgesusių ekranų. Suskilusi dvipartinė gelda apvirto. Pergalės džiaugsmas toks nuostabus ir kerštas saldesnis už medų. Bet nesijaudinkit,  praeis savaime kaip sloga.

Kokie skamba krykštavimai socialiniuose tinkluose! Primena vaikų darželį prieš atvykstant Kalėdų Seneliui. Milijonierių dovana runkeliams – Spalio revoliucija! Bet Senelio maiše tik kinietiški žaisliukai ir saldainiai. Sistema liks kaip buvusi, nes niekas iš gelbėtojų apie rimtas ir tikras politines reformas net nebando prabilti.

Žiūrim ką turim. Revoliucija tokia primityvi permainų imitacija, kad net kalbėti nuobodu. Jei ką truputį pataisys – tai tik vieną kitą surūdijusio mechanizmo sraigtelį. Ten, kur kiti žadėjo, truputį nuims, čia kur patys pažadėjo, truputį pridės. Čia suknelę susiaurins, ten paplatins ir Lietuva bus graži ir laiminga.

Naikins Energetikos ministeriją. O kai paklausi, kaip gi naikins, tai paaiškina, kad jungs su Ūkio. Atvažiuos mikroautobusiukas su darbininkais. Nuo jungiamų ministerijų nulups iškabas “ministerija” ir prisuks su užrašu “departamentas”. Nuo ministrų kabinetų nulups lenteles “ministras” ir prisuks “direktorius”.

„Naikinami“ ministrai taps direktoriais. Uždės ant tų departamentų “kepurę”, kuri vadinsis ministru ir viceministrais, duos ir tiems algas. Ir viskas liks kaip buvę. Tie patys švarkuoti ir švarkuotos tuose pačiuose kabinetuose tupės prie tų pačių kompų ir gers kavutę iš tų pačių aparatų.

Aišku, bus proga atsikratyti naujiesiems nereikalingų ir sukaišioti savus. Kainuos iškabos, pasigaminti naujų blankų ir perdaryti interneto svetaines. Bus tam viešieji pirkimai, be abejo, bus kas uždirba. Daugiau nieko nepasikeis.

Kita didžiulė reforma – perkelti Žemės ir Aplinkos ministerijas į Kauną. Mat vidury Lietuvos, žmonėms atvažiuot bus arčiau. Nors tarnybos, dirbančios su žmonėmis – Žemės  tarnyba, Mokėjimo agentūra, Veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos departamentai, urėdijos jau seniai išmėtyti po rajonus.

Vilniuje likę tie padaliniai, kurie tiesiogiai dirba su kitomis ministerijomis ir Vyriausybe. Bet gelbėtojams svarbiau, kad per tūkstantį žmonių kasdien iš sostinės lakstytų ir taip užkimšta magistrale Kaunan ir atgal. Jei nuo to Tėvynei bus baisiai gerai, tai kodėl neperkėlus visų ministerijų į kaimus? Sumažintume atskirtį, Didžiasalis kaip mat atsigautų.

Tačiau reikalavimas būti arčiau žmonių ir toliau nuo kitų galioja tik šioms keistoms ministerijoms. Kitoms gi reikia būti kuo toliau nuo žmonių ir arčiau viena kitos. Tam sugalvota statyti gigantišką ministerijų miestelį už sostinės. Matyte matau granito trinkelėmis išklotą uždarą teritoriją su šlagbaumais, raumeninga apsauga ir šimtais kamerų medžiuose. Kad tik tie už ponus balsavę runkeliai netrukdytų jų ramybės su savo skundais ir sukežusiais opeliais.

Tai ir viskas, ką galit pasiūlyti valstybės valdymui pagerinti – statyti už šimtus milijonų naujus valdininkų akropolius? Tampyti tūkstančius ir tūkstančius biurokratų su savo stalais iš vieno Lietuvos kampo į kitą? Koks skirtumas, po galais, kur jie sėdės? O gal manot, kad sutaupyti keliolika buhalterių ir raštininkų etatų atpirks daugiamilijonines išlaidas ir chaosą valdyme, kuris tęsis ne vieną kadenciją?

Valdymo sistemos reforma yra valdymo objekto ir subjekto santykių analizė ir optimizacija. Išvertus į lietuvių tai reiškia paprastą dalyką – turi apsispręsti, ką reikia valdyti tiesiogiai, ką tik reglamentuoti, o į ką nesikišti iš viso.

Kiekviena valdžios reforma yra ne jos struktūros, o funkcijų pertvarkymas. Tada reikiama struktūra ir veiksmai tampa savaime aiškūs, lengvai suprantami ir vykdomi, o rezultatas prognozuojamas ir logiškas. Kada valdymo sistemos pertvarkymą planuoja pati valdymo sistema ir jos aktyvūs dalyviai, visada prioritetu tampa pačios sistemos išlikimas. Savo galimybės visur kištis ir įsakinėti dar niekada niekur pasaulyje pati valdžia neatsisakė. Narkomanas pats nuo adatos nenulipa.

Tada lieka tik permainų imitacija perstumdant struktūrą, bet paliekant tas pačias funkcijas ir centralizaciją. Ir sugalvojami marazmai junginėti ir atskirti ministerijas ir departamentus, sukelti biurokratus su savo stalais į vieną pastatą ar perkelti į kitą miestą ir kiti komiški idiotizmai. Persodinus kitaip Duokim garo kapelų armonikierius jie nepradės groti Bacho.

Didžios permainos laukia mūsų mokesčių srityje. Čia kaip su ministerijomis  –  priepuolis keisti iškabas. Vienus mokesčius jungs su kitais, kitus atskirs ir dar labai įmantriai pervadins. Bendrai vis tiek bus tas pats, nes nuo to valstybėje pinigų nepadaugės. Uždirbs tik buhalterinių programų gamintojai.

Sakė, kad runkeliams po kelis eurus kišenėje liks, bet dabar jau aiškėja, kad kitoms vargo bitėms po šimtą kitą nurėš. R.Karbauskis vengia akių kontakto ir kaip Popiežius drąsina – nebijokit. Svarbiausia, kad žmonės pamatytų, kiek valstybei sumoka, ar ne? Tik už pamatymą monopolyje valerijonų neparduos.
Algimantas Rusteika

O aplamai tai reformoms pinigų nei euro nėra, tad nelabai yra apie ką ir kalbėti. Gelbėtojai išsigandę, kad neišgelbės. Tai sugalvojo atidėti socialinį modelį. Nukels jau priimtas tikras reformas vien todėl, kad jas priėmė kiti. Susipyks su Europa, gaus mažiau jos pinigų, bet parodys, kas čia viršininkas.

Svarbiausia, kad partija ir vyriausybė duos vaiko pinigų ir padidins pensijas, nors tas padidinimas seniai buvo numatytas ir be gelbėtojų. Tai kas, kad nuims iš kitų programų ir kitur ko nors nebegausit ar vėl kas nors pabrangs. O tos  antros pakopos pensijos tai mums nereikia, kapitalistų apgaulė ir tiek.

Jokio valstybinio vaistinių tinklo, valstybinio banko  monopolio nebus, galit pamiršti. Net ir gelbėtojai apie tai jau beveik nebešneka. Nes tam nėra ir nebus milijonų, o nuo 2 procentų BVP gynybai juk nepaimsi. Tai darys kaip socdemai su progresiniais – įrašys į Vyriausybės programą kadencijos pabaigai, pasiūlys taip kvailai, kad niekas nepritartų. Ir liks kalta opozicija, ką ir reikėjo įrodyti.

Visoms nesąmonėms paslėpti bus dūmų uždanga – kova su tabaku ir alkoholiu. Kad negalvotumėt, ko nereikia, visus šiuos metus kasdien girdėsit tik apie šnapsą. Bus realybės šou iš trobelės Naisiuose, kur narve, prieš kurį padėtas butelis geriausio gėrimo, riaumoja vienas dar neužspardytas alkoholikas. Horoskopai ir būrimai lavoninėje iš alkoholiko kepenų. Na, A.Valinskas dar ką nors sugalvos.

Monopolizuosit alkoholio prekybą ir manot privatus verslas bankrutuos? Pakels maisto kainas ir mokėsit už kefyrą kaip dideli daugiau. Darysit specializuotas? Tada žlugs smulkus verslas miestuose, nes prekybcentriai tik to ir laukia, jiems įsirengti atskiras duris ir porą pertvarų vienas juokas.

Rajonų prekybininkai pasiskirstys. Miesteliuose vieni įrengs vien tik alkoholio krautuves, kiti perims jų maisto apyvartą. Juk neis su šeimomis į gatvę – kainas pasididins visi. O kaimuose, kur vienintelės ir dabar tedirba po dvi valandas per parą, nes negali išmokėti pardavėjoms algų – užsidarys. Galėsit iš biudžeto mokėti dar pašalpų, o žmonės važiuos batono už dvidešimt kilometrų.

Sumažinsit taškų – alkoholikai apsipirks savuosiuose, kontrabandininkai laimingi rankas trina. Didelė dalis žmonių apsipirks artimajame užsienyje, lenkai jau dabar laukia nesulaukia. Atrodys, kad geriam mažiau, o kaimynai daugiau, nes padidinsim jų ir sumažinsim savo statistiką. Apie tai bus triūbijama ant visų kampų.

Ir pralėks tie ketveri metai kaip sapnas. Parvažiuosit namo pro Daukanto aikštę, kur pluša Širdžių Prezidentas pavargusiomis, bet geromis akimis. Specializuotoj nusipirksit tą patį puslitrį kaip visada. Namie rūkysit tulike į ventiliaciją, kad laiptinės įgaliotinis nepamatytų ir nepraneštų kam reikia. Už kiekvieną pranešimą juk jam po dešimt eurų pliuso. O tau po šimtą minuso.

Užgesinę cigaretę “Minsk” mesit į unitazą, kad kas šnariko nerastų. Ir prieš įsijungdami viską matantį ekraną pagalvosit – šitiek permainų įvyko, o mes išlikom. Nejaugi tai ir buvo revoliucija?

Įvyko ar neįvyko, o mes atsitikom, pasilikom su Lietuva ir išlikom. Lauksim sekančių serijų. O apie tuos metus pasiskaitysim Wikipedijoj ir istorijos vadovėliuose. Bus kokie penki sakiniai. Nes upės į kalnus neteka ir pakeisti viską nieko nekeičiant neįmanoma.

algimantasrusteika.wordpress.com