infa.lt

Sprogimo Gazoje momentas | IDF vaizdo 5ra6o kadras

Saudo Arabija ir kitos arabų šalys, vis labiau baimindamosi dėl stabilumo regione, prašo JAV priversti Izraelį nutraukti karinę kampaniją Gazos ruože, praneša „The New York Times” leidinys.

Arabų šalys, susidūrusios su didėjančiu savo žmonių pykčiu, vis dažniau kreipiasi į Jungtines Valstijas, primygtinai prašydamos spausti Izraelį nedelsiant nutraukti ugnį Gazos ruože arba rizikuoti pakenkti visų Artimųjų Rytų saugumui.

Saudo Arabija, Jordanija ir Egiptas prašė Amerikos pareigūnų, įskaitant valstybės sekretorių Antony J. Blinkeną, priversti Izraelį nutraukti karinį puolimą.

„Visas regionas skęsta neapykantos jūroje, kuri persiduos į ateinančias kartas”, – šį savaitgalį spaudos konferencijoje perspėjo Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi.

Neramumams išsiliejus į gatves ir plintant baimei, kad Irano remiami regiono sukarinti būriai dar labiau įsitrauks į konfliktą, kai kurie arabų šalių lyderiai nerimauja dėl savo pačių saugumo, sakė „Chatham House” Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos bendradarbė Elham Fakhro.

„Ilgalaikis arabų visuomenės nepasitenkinimas yra kuras ekstremistinėms grupuotėms”, – sakė ji. „Regionas jau dabar pažeidžia trapią pusiausvyrą”, – pridūrė ji. „Būtent tai skatina arabų šalių vyriausybes pasinaudoti turimais svertais ir spausti nutraukti ugnį”.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu iki šiol atmetė raginimus net laikinai nutraukti ugnį, kol „Hamas” – palestiniečių grupuotė, spalio 7 d. pralaužusi Gazos ruožą juosiančią Izraelio tvorą ir surengusį išpuolį, per kurį, Izraelio valdžios institucijų duomenimis, žuvo apie 1 400 žmonių – nepaleido įkaitų.  Užpuolikai įkaitais paėmė apie 240 žmonių.

Izraelio pareigūnai tvirtino, kad jų karinė kampanija turi sunaikinti Gazą valdančią organizaciją „Hamas”, kuri, kaip manoma, teritorijoje turi dešimtis tūkstančių kovotojų.

Tačiau arabų šalių pareigūnai ir mokslininkai, tyrinėjantys Irano remiamą kovotojų grupuotę, teigia, kad šis tikslas ne tik neįmanomas, bet ir duoda priešingą rezultatą, nes greičiausiai sukels dar daugiau smurto.

Šį savaitgalį arabų šalys susirinks Saudo Arabijos sostinėje Rijade į aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio darbotvarkėje svarbiausias klausimas bus konfliktas ir jų atsakas į jį.

Saudo Arabijoje taip pat vyks neeilinis Islamo bendradarbiavimo organizacijos susitikimas, kuriame, kaip tikimasi, dalyvaus Irano prezidentas Ebrahimas Raisi – tai bus jo pirmoji kelionė į karalystę po to, kai Saudo Arabija ir Iranas šių metų pradžioje atkūrė diplomatinius santykius.

Jo vizitas būtų dar vienas ženklas, kad karas Palestinoje suvienijo skirtingus musulmonų pasaulio balsus, kurie solidarizuojasi su palestiniečiais. Net Jungtinių Arabų Emyratų, kurie 2020 m. vadovavo arabų šalių siekiui užmegzti ryšius su Izraeliu, pareigūnai pasmerkė Izraelio elgesį kare.

Praėjus mėnesiui po karo, Artimuosiuose Rytuose vyrauja neviltis ir įniršis, kurie privertė dešimtis tūkstančių žmonių prisijungti prie Izraelio pasmerkimo protestų visame regione (ir už jo ribų).

Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, per šią kampaniją Gazoje žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių, įskaitant tūkstančius vaikų, buvo sulyginti su žeme ištisi kvartalai, šeimoms teko grumtis dėl skurdaus maisto ir vandens, o gydytojai kai kurias operacijas buvo priversti atlikti be narkozės.

Iki šiol A. Blinkenas atmetė raginimus nutraukti ugnį, tvirtindamas, kad tai „paprasčiausiai išlaikytų „Hamas” vietoje ir leistų jam persigrupuoti bei pakartoti tai, ką jis padarė spalio 7 d.”.

Vietoj to jis ragino „humanitariniu požiūriu sustabdyti” Izraelio bombardavimo kampaniją, į ką Izraelis kol kas atsako, kad būtų galima pristatyti pagalbą ir judėti civiliams gyventojams. Ši koncepcija nesulaukė pritarimo arabų šalyse, kur daugelis ją laiko silpnu pasiūlymu, rodančiu, kad JAV nenori arba negali sulaikyti Izraelio.

„Visi, kurie palaikė Izraelį šiame kruviname kare, yra jo partneriai – ypač tie, kurie praktikuoja prieštaravimą į raginimą sudaryti humanitarines paliaubas ir kartu atmesdami ugnies nutraukimą”, – Saudo Arabijos laikraštyje „Okaz” rašė apžvalgininkas Khalidas al-Suleimanas.

Jordanija ir Turkija, protestuodamos prieš karą, atšaukė savo ambasadorius iš Izraelio, o Jungtinių Tautų pareigūnai prašė Izraelio netaikyti „kolektyvinės bausmės” Gazos gyventojams už „Hamas” įvykdytus žiaurumus.

Pirmadienį B. Netanyahu įspėjo, kad Izraelis turės prižiūrėti „bendrą saugumą” Gazos ruože, kai kovos baigsis, kad būtų užkirstas kelias būsimiems išpuoliams. Jis pateikė nedaug informacijos apie tai, koks galėtų būti jo šalies vaidmuo šioje srityje, tačiau leido suprasti, kad jis bus svarbus.

Kai kurie Vakarų pareigūnai bandė su arabų šalių vyriausybėmis aptarti Gazos ateitį po karo, įskaitant tai, ar arabų šalys galėtų dalyvauti taikos palaikymo ar atstatymo darbuose, jei „Hamas” būtų sunaikinta, tačiau ši idėja buvo atmesta.

„Kaip mes galime net svarstyti, kas nutiks Gazoje, kai nežinome, kokia Gaza liks po to, kai šis karas baigsis?” – klausė spaudos konferencijoje Jordanijos užsienio reikalų ministras J. Safadi.

Aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga dėl šio klausimo jautrumo, sakė, kad arabų šalims iš esmės neįmanoma svarstyti šios temos, kol nebus nutraukta ugnis.

Dalyvaudamos diskusijose apie Gazos ruožo ateitį arabų valstybės atrodytų taip, tarsi „suteiktų Izraeliui išeitį”, sakė Saudo Arabijos mokslininkas Abdulazizas Alghašianas, tyrinėjantis savo šalies užsienio politiką Izraelio atžvilgiu. „To jos nori išvengti bet kokia kaina”.

Saudo Arabija ir kitos arabų šalys siekia grįžti prie Izraelio ir Palestinos taikos proceso pasibaigus karui ir sukurti Palestinos valstybę.

Aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas teigė, kad kiekviena vyriausybė, su kuria jis kalbasi, dabar siekia to paties – rasti būdą, kaip pakeisti esamą padėtį.