infa.lt

Sugriauta Gaza | Vaizdo įrašo kadras

TEL AVIVAS – Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu galbūt ruošiasi „ilgam ir sunkiam karui”, tačiau buvęs šalies vadovas Ehudas Barakas baiminasi, kad Izraeliui liko vos kelios savaitės „Hamas” likviduoti, nes viešoji nuomonė, ypač JAV, sparčiai krypsta prieš jo atakas Gazos ruože, praneša „Politico” leidinys.

Išskirtiniame interviu „POLITICO” buvęs ministras pirmininkas ir Izraelio gynybos pajėgų vadas taip pat užsiminė, kad po karinės kampanijos Gazos ruožą gali tekti perimti tarptautinių arabų pajėgų kontrolei, kurios padėtų Mahmudo Abaso Palestinos savivaldai sugrįžti ir perimti valdžią iš „Hamas”.

Tačiau net ir pasikeitus tokiai politinei tvarkai Gazoje, E. Barakas pabrėžė, kad grįžimas prie diplomatijos, kuria siekiama sukurti Palestinos valstybę, yra labai tolima perspektyva.

Barakas, vadovavęs Izraeliui 1999-2001 m., pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis pasikeitė JAV pareigūnų retorika, nes vis dažniau pasigirsta raginimų sustabdyti kovas dėl humanitarinių priežasčių.

Jis nerimavo, kad simpatijos Izraeliui, atsiradusios iš karto po spalio 7 d., kai „Hamas” surengė mirtiniausią teroristinį išpuolį prieš Izraelį per 75 metų žydų valstybės istoriją, dabar mažėja.

„Matote, kad langas užsidaro. Akivaizdu, kad artėjame prie trinties su amerikiečiais dėl puolimo. Amerika negali diktuoti Izraeliui, ką daryti. Bet mes negalime jų ignoruoti”, – sakė jis, turėdamas omenyje Vašingtono, kaip pagrindinio Izraelio saugumo garanto, vaidmenį.

„Turėsime susitaikyti su Amerikos reikalavimais per ateinančias dvi ar tris savaites, galbūt greičiau”.

Jam kalbant, Izraelio kariuomenės pareigūnai žurnalistams sakė, kad antžeminė kampanija pasiekė naują pavojingą etapą – kariai prasiskverbė gilyn į Gazos miesto vidų, toliau nei per ankstesnes 2009 ir 2014 m. operacijas.

B. Barakas pridūrė, kad islamistų kovotojų grupuotei „Hamas” išnaikinti prireiks kelių mėnesių ar net metų – tai pagrindinis Izraelio ministro pirmininko B. Netanyahu ir jo karo kabineto užsibrėžtas karo tikslas – tačiau pažymėjo, kad Vakarų parama silpnėja dėl civilių aukų Gazoje ir baimės, kad Izraelio kampanija sukels daug platesnį ir dar katastrofiškesnį karą regione.

Vakarų šalys taip pat nerimauja dėl savo piliečių, esančių tarp 242 įkaitų, kuriuos „Hamas” laiko nelaisvėje Gazoje, tęsė jis.

„Įsiklausykite į viešą toną – o už durų jis šiek tiek aiškesnis. Mes prarandame viešąją nuomonę Europoje ir po savaitės ar dviejų pradėsime prarasti Europos vyriausybes. O dar po savaitės į paviršių iškils trintis su amerikiečiais”, – sakė Barakas.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas išreiškė nuomonę, kad kampanijoje reikia „humanitarinės pertraukos”.

Šią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, ketvirtą kartą nuo spalio 7 d. atvykęs į Izraelį ir trečią kartą į šį regioną, primygtinai spaudė B. Netanyahu ir Izraelio karo ministrų kabinetą, sakydamas, kad dabar jie turėtų teikti pirmenybę civilių Gazos ruožo gyventojų apsaugai ir sumažinti civilių aukų skaičių.

Kol kas Netanjahu atmetė Blinkeno spaudimą, tačiau Barakas nemano, kad Izraelio karo ministrų kabinetas galės ilgai atremti Bideno administracijos ir europiečių pastangas.

Politikos ir kariuomenės veteranas

Barakas turi daug patirties bendraujant tiek su Izraelio sąjungininkais, tiek su priešininkais.

Būdamas premjeru jis derėjosi su Palestinos išsivadavimo organizacijos lyderiu Jasiru Arafatu 2000 m. Kemp Deivide, prezidento Bilo Klintono surengtame aukščiausiojo lygio susitikime, kur jiems nedaug trūko iki susitarimo.

Buvęs gynybos ministras ir štabo viršininkas, Barakas buvo elitinis komandosas ir vienas iš pagrindinių operacijos „Žaibas” – teroristų užgrobto „Air France” lėktuvo keleivių ir įgulos išgelbėjimo iš Entebės (Uganda) – planuotojų.

Barakas sakė, kad Izraelis teisingai nustatė aukštą kartelę, siekdamas karo Gazos ruože tikslo. „Išpuolio sukeltas šokas buvo didžiulis. Tai buvo beprecedentis įvykis mūsų istorijoje, ir iš karto buvo aišku, kad reikia griežtai reaguoti. Ne tam, kad atkeršytume, bet tam, kad įsitikintume, jog tai daugiau niekada nepasikartos”.

Jis paaiškino, kad net jei karinė kampanija nepasieks aukščiausio tikslo – visiškai išnaikinti „Hamas”, Irano remiamai palestiniečių grupuotei bus padaryta didelė žala. Tuomet bus svarbu apriboti „Hamas” galimybę atsigauti, tęsė jis.

Siekiant pakeisti politinę situaciją, mano jis, po Izraelio karinės kampanijos Gazos ruožą galėtų perimti tarptautinės arabų pajėgos.

„Toli gražu nėra neįsivaizduojama, kad Arabų lygos ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos remiamos galėtų būti sutelktos daugianacionalinės arabų pajėgos, į kurias būtų įtraukti ir simboliniai ne arabų šalių daliniai. Jos galėtų ten pasilikti nuo trijų iki šešių mėnesių ir padėti Palestinos savivaldai tinkamai perimti valdžią”, – sakė jis.

Apie Gazos ruožo perdavimą tam tikram laikotarpiui tarptautinėms arabų pajėgoms, kurios vykdytų policijos funkcijas, buvo kalbėta ir anksčiau.

Dar 2008-2009 m., kai Izraelis ir „Hamas” kariavo trijų savaičių karą, Barakas, tuometinis Izraelio gynybos ministras, su Egipto vadovu Hosni Mubaraku aptarė galimybę Egiptui ir kitoms arabų šalims imtis administruoti Gazos ruožą. „Prisimenu jo gestą, – sako E. Barakas. „Jis parodė rankas ir pasakė: „Aš niekada ir niekur nebesikišiu savo rankų į Gazos ruožą”.

Palestinos savivaldos prezidentas ir Palestinos išsivadavimo organizacijos vadovas Mahmoudas Abbasas taip pat buvo nusiteikęs atmestinai.

Abbasas pasakė Barakui, kad niekada negalės grįžti į Gazą, palaikomą Izraelio bajonetų. „Man nepatiko atsakymas. Bet galima suprasti jo logiką. Prieš penkiolika metų tai buvo neįmanoma, nes nebuvo nė vieno, kuris tai padarytų, tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė”, – sakė Barakas.

2007 m. „Hamas” kovojo su Palestinos išsivadavimo organizacijai priklausančia partija „Fatah” dėl Gazos ruožo kontrolės, o šis konfliktas iš esmės padalijo Palestinos politines struktūras į dvi dalis: „Hamas” kontroliavo Gazos Ruožą, o „Fatah” dominavo Vakarų Krante.

Barakas pažymėjo, kad Izraelis, Egiptas ir Jordanija sustiprino bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje ir pasirašė „normalizavimo” susitarimus su Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emyratais, o šio proceso, jo nuomone, arabų valstybės nenorės nutraukti.

„Arabų šalių vadovai taip pat turi sugebėti pasakyti savo tautoms, kad kažkas keičiasi ir atsiveria naujas skyrius, kuriame visos šalys nuoširdžiai stengiasi nuraminti konfliktą. Tačiau jie turi išgirsti, kad Izraelis yra pajėgus mąstyti ir keisti kryptį, kuria pastaraisiais metais ėjo”, – priduria jis.

Tai nereiškia, kad Izraelis turėtų ar gali skubėti pradėti atgaivintas derybas dėl dviejų valstybių sprendimo, perspėjo jis. Grįžti į laikus, kai jis derėjosi su Arafatu, gali būti neįmanoma dar labai ilgai.

„Istorija nesikartoja. Taigi nemanau, kad kažkas lygiai tokio gali pasikartoti. Tačiau, kaip sakydavo Markas Tvenas, istorija gali rimuotis”.

Jis pridūrė: „Tai neįvyks greitai ir tam prireiks laiko. Pasitikėjimas iš visų pusių dingo – nepasitikėjimas tik sustiprėjo.”