infa.lt

Ukrainos pareigūnai ir sąjungininkai Europoje intensyvina lobistinę kampaniją JAV dėl naujų ginklų ir mokymų, nes Vašingtono parama karui, regis, mažėja dėl naujos Atstovų Rūmų vadovybės ir krizės Artimuosiuose Rytuose, rašo „Politico” leidinys.

Naujausias pavyzdys – Ukrainos pareigūnų, karių ir patarėjų delegacija praėjusios savaitės pabaigoje apsilankė Amerikos sostinėje, kad pasidalytų naujausiu Kijevo pageidavimų sąrašu: JAV jūrų pėstininkų korpuso mokymai, kaip vykdyti operacijas „laivas – krantas”; naujos oro gynybos priemonės, skirtos naikinti Rusijos skraidančias bombas, kurios niokoja Ukrainos pajėgas; ir ilgojo nuotolio, vienos galvutės kariuomenės taktinės raketų sistemos versija, kurią J. Bideno administracija praėjusį mėnesį slapta nusiuntė Ukrainai.

Šis vizitas yra dalis didesnės Ukrainos ir jos sąjungininkų spaudimo kampanijos, kuria siekiama užsitikrinti papildomą pagalbą, nes tarptautinė parama, atrodo, silpsta. Labai lauktas Ukrainos pavasario kontrpuolimas prasidėjo pavėluotai, todėl Rusijos pajėgos turėjo laiko įsitvirtinti, ir jo pažanga buvo nedidelė. Aukščiausi JAV kariuomenės pareigūnai apskaičiavo, kad Kijevui liko tik kelios savaitės, kol žiemos orai sustabdys kovas.

Tuo pat metu Izraelio ir „Hamas” konfliktas nukreipė pasaulio dėmesį nuo sunkios Kijevo padėties. Sekmadienį Ukraina sulaukė dar daugiau blogų naujienų – naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas (Mike Johnson) davė suprasti, kad šią savaitę pateiks atskirą įstatymo projektą dėl pagalbos Izraeliui, o nauja pagalba Kijevui liks nuošalyje.

Antradienį Pentagonas pranešė, kad jam liko kiek daugiau nei 5,4 mlrd. dolerių, kuriuos prezidentas gali skirti karinei pagalbai Ukrainai; Prezidentas Joe Bidenas paprašė Kongreso skirti papildomai 60 mlrd. dolerių Kijevui, pateikdamas didžiulį prašymą dėl nepaprastosios padėties finansavimo, kuriame taip pat numatyta pagalba Izraeliui.

Pats prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaruoju metu suintensyvino pagalbos prašymus ir pirmadienį susitiko su keliais įstatymų leidėjais, Kongresui svarstant dėl tolesnės pagalbos. Socialiniame tinkle paskelbtame pranešime jis pakartojo argumentą, kad Rusija kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.

Europos politikai taip pat stiprina savo kampaniją, kuria siekiama padidinti paramą Ukrainai. Viena grupė (iš Lietuvos) sako, kad planuoja keliauti po JAV ir argumentuoti amerikiečiams, kad karinės pagalbos Kijevui siuntimas sukurs darbo vietų Amerikoje.

Naujausių Kijevo pageidavimų sąrašo viršuje – nauji „oras-oras” pajėgumai, kad galima būtų numušti vis daugiau GPS valdomų rusiškų skraidančių bombų, kurias galima paleisti iš lėktuvų, esančių toli nuo mūšio lauko. Dėl šių naujų Rusijos priemonių pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos patyrė didelių nuostolių.

„Jūs turite numušti bombonešį, – sakė Tychkivskyy. „Jums reikia naikintuvų, reikia raketų „oras-oras”.”

Ukrainos specialiųjų pajėgų ginkluotės seržantė Andrijana Susak-Arechta, kuri pernai gruodį per misiją netoli Chersono buvo sužeista prieštankine mina, sakė, kad JAV taip pat turi paspartinti F-16 pilotų mokymą.

Šį mėnesį ukrainiečių pilotai pradėjo mokytis pilotuoti šiuos naikintuvus, tačiau į mūšio lauką jie realiai atvyks tik kitais metais; antradienį Pentagono atstovas sakė, kad mokymai truks nuo penkių iki devynių mėnesių.

Be priešlėktuvinės gynybos, Ukraina teigia, kad jai taip pat reikia tolimojo nuotolio, vienos kovinės galvutės ATACMS versijos, sakė grupė. Ukraina jau sėkmingai panaudojo vidutinio nuotolio variantą su kasetinių bombų antgaliais, kad pataikytų į išsklaidytus, pažeidžiamus taikinius, įskaitant šį mėnesį dviejuose atskiruose aerodromuose dislokuotus 18 Rusijos sraigtasparnių.

Tačiau Ukraina turi ribotą šių ginklų skaičių. O tolimojo nuotolio, vienos galvutės ATACMS padės Kijevo pajėgoms pataikyti į geriau apsaugotus taikinius, pavyzdžiui, lėktuvus ar sraigtasparnius, esančius įrengtose slėptuvėse, giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, sakė jaunesnysis seržantas Ihoris Semakas (Ihor Semak), kuris vadovauja granatsvaidžių būrio antrajam skyriui.

Tačiau Pentagono pareigūnai priešinosi tolimojo nuotolio versijos, galinčios pataikyti į taikinius, esančius maždaug už 200 mylių, siuntimui, siekdami išlaikyti pakankamai amunicijos savo atsargose. Gynybos departamentas savo karo planuose nebenaudoja versijos, kurią JAV siuntė į Ukrainą ir kuri vadinama prieštankiniu variantu.

Be to, Kijevas nori, kad JAV jūrų pėstininkų korpusas apmokytų amfibijos operacijų, kad padėtų savo pajėgoms sėkmingai kirsti Dniepro upę ir pasinaudoti silpna Rusijos gynyba rytinėje pusėje, sakė Tychkivskyy.

Jungtinės Karalystės karališkoji jūrų pėstininkų kariuomenė jau moko šimtus Ukrainos jūrų pėstininkų vykdyti sudėtingas operacijas, kurių reikia norint kirsti pietryčių Ukrainos upes. JAV jūrų pėstininkai turėtų prisijungti prie šių pastangų, sakė jis.

Teritorijos už Dniepro susigrąžinimas yra labai svarbus siekiant daryti spaudimą Rusijos pajėgoms pietryčių Ukrainos pakrantėje, o galutinis tikslas – pasiekti Azovo jūrą ir atkirsti Rusijos sausumos tiltą, teigė grupė.

„Kai mums pavyks sėkmingai persikelti per upę ir perkelti karius į kitą krantą, neliks daug kliūčių greitai judėti arčiau Krymo”, – sakė Tychkivskyy.