infa.lt

Šiaurės Airijai reikės prarasti daugiau nei 1 mln. avių ir galvijų, kad pasiektų naujus teisiškai privalomus klimato kaitos tikslus, rodo britų „Guardian” pateikta pramonės užsakyta analizė.

Didelis ūkinių gyvūnų skaičiaus mažinimas pradėtas po to, kai buvo priimtas pirmasis jurisdikcijoje klimato aktas, pagal kurį reikalaujama, kad žemės ūkio sektorius iki 2050 m. pasiektų nulinį anglies dioksido išmetimą ir per tą patį laikotarpį beveik 50% sumažintų išmetamo metano kiekį.

Maždaug trečdalis žmogaus veiklos išmetamo metano kiekio susidaro dėl gyvulių, daugiausia dėl mėsinių ir pieninių galvijų išmatų ir mėšlo. KPMG atliktos analizės, kurią užsakė pramonės atstovai, įskaitant Ulsterio ūkininkų sąjungą (Ulster Farmers’ Union (UFU)), duomenimis, norint, kad Šiaurės Airija pasiektų naujuosius klimato kaitos tikslus, reikėtų netekti daugiau kaip 500 000 galvijų ir apie 700 000 avių.

Atskira Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėjų klimato klausimais atlikta analizė rodo, kad iki 2035 m. vištų skaičių taip pat reikėtų sumažinti 5 milijonais. Pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Airijoje sparčiai augo ir kiaulių, ir paukščių auginimo sektoriai.

Šiaurės Airija jau keletą metų yra vienintelė decentralizuota administracija, neturinti specialių klimato teisės aktų ir išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų. Regiono žemės ūkio maisto pramonė ir susijusios ūkininkų grupės jau seniai reiškė susirūpinimą dėl tikėtino išmetamųjų teršalų mažinimo poveikio.

Žemės ūkyje išmetama apie 27% Šiaurės Airijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o didžiąją dalį jų išmeta gyvulininkystė. Šios šalies mėsos pramonė, kurios pagrindinė eksporto varomoji jėga yra eksportas, daugiausia tiekia mėsą Didžiajai Britanijai, bet taip pat eksportuoja į Kiniją ir Šiaurės Ameriką.

Pagrindinė šalies paukštienos perdirbimo įmonė „Moy Park” (Brazilijos mėsos milžinės JBS patronuojamoji įmonė) tapo viena didžiausių tokių įmonių Europoje ir didžiausia Šiaurės Airijos įmone, o Armagh įsikūrusios kiaulių augintojos „JMW Farms” bendroji apyvarta 2011-2020 m. beveik patrigubėjo iki 54 mln. svarų sterlingų.

KPMG atstovas spaudai teigė kad: „Pagal [Klimato kaitos akte] nustatytą grynojo nulio tikslą darėme prielaidą, kad „galvijininkystės ir kitų galvijų”, „pienininkystės” ir „avininkystės” sektorių mažinimas atliks didžiausią anglies dioksido išmetimo mažinimo darbą, nes šie sektoriai daro didžiausią su gyvulininkyste susijusį poveikį Šiaurės Airijos anglies dioksido išmetimui.

„Kiaulių” ir „paukštininkystės” sektoriai daro nedidelį poveikį žemės ūkio išmetamam anglies dioksido kiekiui (atitinkamai 2% ir 1%), todėl galima daryti prielaidą, kad bet kokios pastangos jų sąskaita mažinti anglies dioksido kiekį neturės didelio poveikio bendram išmetamo anglies dioksido kiekiui.”

Klimato kaitos komiteto (CCC) Žemės naudojimo poveikio mažinimo grupės vadovė Ewa Kmietowicz sakė:

„Jei pažvelgtume į duomenis apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą per visą gyvavimo ciklą, pamatytume, kad raudonos mėsos gyvulininkystės šaltiniai – jautiena, pienininkystė, avys – išmeta daugiausia teršalų, nes jie yra atrajotojai ir jų išmetamo metano kiekis yra didelis.

Krisas Starkas (Chris Stark), CCC vadovas, laikraščiui „Guardian” teigė, kad norint, jog Šiaurės Airijoje išliktų tas pats maisto gamybos lygis, greičiausiai reikės pereiti prie ariamosios žemdirbystės.

„Mūsų modeliavimo sąlyga yra ta, kad 2050 m. vienam gyventojui teks pagaminti tiek pat maisto”, – sakė jis. „Tačiau tai padaryti labai sunku, jei nepasikeis ūkininkavimo praktika, o ypač jei nebus pereita nuo žemdirbystės prie gyvulininkystės.

„Taigi, tai didelis iššūkis – ir man įdomu pamatyti, ką dabar sugalvos vykdomoji valdžia, nes didžiąją dalį išmetamų teršalų sudaro gyvuliai. Tai labai greitai atsilieps Šiaurės Airijai.”

infa.lt: Reikia turėti omenyje, kad čia kalbama apie maistą žmonėms, kurio jau šiandien nėra per daug. O dirbtinė mėsa, auginama reaktoriuose – išmeta gerokai daugiau anglies dvideginio, nei natūraliai užauginta.

Net ir dirbtinei mėsai reikalingi didžiuliai resursai, gaminami pramonės. Tuo tarpu karvės ir kiti gyvuliai maitinasi natūralia-neperdirbta gamtos produkcija, neišmetančia jokių teršalų.

Galima daryti prielaidą, kad pagrindinis klimato kaitos tikslas – sumažinti valgytojų skaičių, mažinant natūralaus maisto kiekį. Ir tie valgytojai – ne gyvuliai.

Šie tikslai plačiai įgyvendinami ir Nyderlanduose, kur žemės ūkis neoficialiai paskelbtas klimato priešu.