infa.lt

PiS lyderis, Jaroslawas Kaczynskis | Foto: bi.im-g.pl

Naujajai vyriausybei nepavyks nei greitai, nei lengvai atšaukti aštuonerius metus trukusius partijos „Teisė ir teisingumas” veiksmus, teigia „Politico” leidinys.

Varšuva – Aštuonerius metus valdžius nacionalistinei partijai „Teisė ir teisingumas” (PiS), sekmadienį Lenkijos rinkėjai pasirinko permainas – trims opozicinėms demokratinėms partijoms suteikė pakankamai vietų parlamente naujai vyriausybei suformuoti.

Taigi, ar dabar Lenkija gali grįžti į Europos pagrindinę srovę po to, kai tiek metu buvo vykdoma neliberali demokratija?

Ne taip greitai.

Tikėtinos šalies valdančiosios koalicijos laukia metai labai sunkaus politinio pertvarkymo, kad būtų panaikinti pokyčiai, kuriuos PiS įvykdė nuo 2015 m.

Pateikiame penkias svarbiausias Lenkiją ir Europą sukrėtusių rinkimų išvadas.

1. Darbas Nr. 1 – sukurti naują vyriausybę
Pagal galutinius rezultatus PiS užima pirmąją vietą, preliminariais balsų skaičiavimo duomenimis, turėdama 35,4% balsų ir 194 mandatus, tačiau tai per mažai, kad 460 narių turinčiuose žemuosiuose parlamento rūmuose būtų sudaryta dauguma.

„Mes tikrai stengsimės sukurti parlamentinę daugumą”, – sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Pirmasis ėjimas priklauso prezidentui Andrzejui Dudai, buvusiam PiS nariui, kuris visada buvo lojalus partijai. Jis yra sakęs, kad prezidentai tradiciškai renkasi didžiausios partijos lyderį, kuris bando suformuoti vyriausybę, tačiau jei PiS iš tiesų yra beviltiška, A. Duda gali atidėti stabilios vyriausybės formavimą.

Pagal Lenkijos konstituciją prezidentas turi sušaukti naują parlamento sesiją per 30 dienų nuo rinkimų. Tuomet jis turi 14 dienų paskirti kandidatą į ministrus pirmininkus; paskyrus kandidatą, jis turi 14 dienų laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.

Jei tai nepavyksta, kandidatą į premjerus renka parlamentas.

Tai reiškia, kad jei Andrzejus Duda pasiliks prie PiS, trys opozicinės partijos – Pilietinė koalicija, Trečiasis kelias ir Kairieji – galės sudaryti vyriausybę tik gruodžio viduryje. Kartu jos turi 248 vietas naujojoje įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

Jau dabar pasigirsta balsų, raginančių opoziciją sutrumpinti šį terminą ir sudaryti koalicinį susitarimą, kurį pasirašytų bent 231 parlamento narys, ir taip įrodyti Dudai, kad jie turi galimybę sudaryti vyriausybę.

Atėjusi į valdžią opozicija supras, kad valdyti nėra lengva

Juos vienija nepasitenkinimas PiS, tačiau jų programos smarkiai skiriasi.

Pilietinė koalicija, didžiausia partija, vadovaujama buvusio ministro pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, Europos Parlamente priklauso centro dešiniųjų Europos liaudies partijai. Tačiau joje taip pat yra mažesnių partijų, priklausančių skirtingoms frakcijoms, pavyzdžiui, Žaliųjų.

Trečiasis kelias yra dviejų partijų – televizijos laidų vedėjo Szymono Hołownios įkurtos partijos „Lenkija 2050” ir seniausios šalies politinės jėgos, atstovaujančios valstiečiams, Lenkijos liaudies partijos (PSL) – koalicija.

„Lenkija 2050” priklauso „Renew”, o PSL – Europos liaudies partijai (EPP). Ši frakcija yra centro dešiniosios pakraipos, o tai reiškia, kad ji gali susidurti su kairiaisiais tokiais klausimais kaip drakoniškų abortų įstatymų sušvelninimas.

Kairieji savo ruožtu yra trijų mažų frakcijų, kurių lyderiai dažnai susidurdavo tarpusavyje, junginys.

2. Artėja galingas valymas
Vyriausybei, nesusijusiai su PiS, bus labai sunku priimti teisės aktus, nes ji neturės trijų penktadalių parlamento balsų, reikalingų Dudos veto atmetimui; jo kadencija baigiasi 2025 m.

Pirmasis naujosios administracijos darbas bus išvalyti PiS paskirtus asmenis iš kontroliuojančių postų vyriausybėje, žiniasklaidoje ir valstybės kontroliuojamose korporacijose.

Lenkija turi seną tradiciją, kai vyriausybės lojalistus apdovanodavo patogiais postais, tačiau PiS pasiekė kraštutinumą, kokio nebuvo nuo komunistinių laikų.

Daugumai šių žmonių gresia atleidimas iš darbo.

„Atleisime visus stebėtojų tarybų ir valdybų narius. Naujus darbuotojus įdarbinsime skaidriais konkursais, kuriuose lemiamą reikšmę turės kompetencija, o ne giminystės ir partiniai ryšiai”, – rašoma Piliečių koalicijos rinkimų programoje.

„Nutrauksime riebių katinų viešpatavimą valstybinėse įmonėse”, – sakoma kairiųjų programoje.

Tiesioginė rinkos reakcija buvo teigiama: pirmadienį Varšuvos vertybinių popierių biržoje energetikos bendrovė „Orlen” pabrango daugiau kaip 8 procentais, o didžiausias bankas PKO BP – daugiau kaip 11 procentų.

Lenkijos valstybinė žiniasklaida tapo PiS propagandos ginklu – kartu su valstybės kontroliuojamos naftos perdirbimo įmonės „Orlen” nupirktu laikraščių tinklu – ir 5vardino D. Tuską kaip išdavikišką „poną Tuską”, labiau lojalų Vokietijai nei Lenkijai.

Tikėtina, kad nedaugelis žiniasklaidos atstovų išgyvens tai, kas jų laukia, jei naujajai vyriausybei pavyks pasiekti savo tikslą – uždaryti Nacionalinę žiniasklaidos tarybą – PiS lojaliais šalininkais užpildytą įstaigą, kuri valdo visuomeninę žiniasklaidą.

Tačiau darbo praradimas nėra blogiausia iš to, kas laukia daugelio

3. Patekti tiesiai į kalėjimą
Kai 2007 m. Tusko partija paskutinį kartą laimėjo valdžią iš trumpalaikės PiS vyriausybės, nugalėtojai su savo politiniais varžovais elgėsi kaip su vaikiškomis pirštinėmis ir beveik niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šį kartą pirštinės nuimtos.

Savo politinėje programoje Pilietinė koalicija žada patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus, kurie „pažeidžia konstituciją ir teisinės valstybės principus”.

Ji taikosi į Dudą, Morawieckį, PiS lyderį Jarosławą Kaczyńskį ir teisingumo ministrą Zbigniewą Ziobro, centrinio banko vadovą Adamą Glapińskį dėl netinkamo kovos su infliacija valdymo ir „Orlen” vadovą Danielį Obajteką dėl vadovavimo prieštaringai vertinamam išpirkimui, kurio metu dalis didelės naftos perdirbimo gamyklos buvo parduota užsienio interesams.

Tikimasi, kad prokurorai išaiškins daugybę skandalų, kurie per daugelį metų palietė PiS – nuo buvusios ministrės pirmininkės Beatos Szydło vyriausybės, atsisakiusios skelbti Konstitucinio tribunolo priimtus nuosprendžius, iki A. Dudos atsisakymo prisaikdinti tinkamai išrinktus tribunolo teisėjus.

Taip pat yra įtartinos sutartys, sudarytos panikos apimtu ankstyvuoju COVID pandemijos etapu, milijonai, išleisti 2020 m. rinkimams paštu, kurių nepatvirtino parlamentas, valstybinių įmonių įsteigti fondai, iš kurių pinigai buvo pervedami į PiS remiamus projektus, kyšių už vizas skandalas ir daug kitų.

Daug žmonių, dirbančių verslo įmonėse, dalį atlyginimo grąžino PiS. Be to, valstybės kontroliuojamos įmonės skyrė daugybę pinigų reklamai dažnai nišiniams provyriausybiniams laikraščiams, o didesnę nepriklausomą žiniasklaidą paliko nuošalyje.

Tikėtina, kad visi šie sandoriai bus ištirti ir, jei bus nustatyta, kad jie prieštarauja korporacijos ir jos akcininkų interesams, gali būti iškeltos baudžiamosios bylos.

Koalicija žada „patraukti atsakomybėn” asmenis, „kaltus dėl nusikaltimų valstybės tarnybai”.

4. Kreipimasis į Briuselį
D. Tuskas yra Briuselio gyvūnas – jis penkerius metus ten praleido kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, taip pat buvo Europos liaudies partijos vadovas.

PiS pasitraukimas žymi esminį pokytį santykiuose su ES, kuri aštuonerius metus grūmėsi su Varšuva dėl radikalių teismų sistemos pakeitimų, kuriais buvo siekiama griežčiau kontroliuoti teisėjus.

Europos Komisija pagal vadinamąją 7 straipsnio procedūrą siekė panaikinti Lenkijos, kaip ES narės, balsavimo teises, blokavo 36 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų iš bloko pandemijos padarinių likvidavimo fondo išmokėjimą, padavė Lenkiją į teismą ES Teisingumo Teisme, o Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas, kuriose smerkė Varšuvos atsitraukimą nuo demokratinių principų.

„Kitą dieną po rinkimų aš nueisiu ir atblokuosiu pinigus”, – prieš balsavimą pažadėjo Donaldas Tuskas.

Nors D. Tuskas sakė, kad reikia tik „šiek tiek geros valios ir kompetencijos”, tai bus sunkiau, nei jis leidžia suprasti. PiS vyriausybė bandė atlaisvinti pinigus priimdama iš dalies atšauktą savo teismų reformą, tačiau ji įstrigo PiS kontroliuojamame Konstituciniame tribunole.

Priimant bet kokį naują įstatymą reikės Dudos parašo, o be jo Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neturės teisinio pagrindo pripažinti, kad Lenkija įvykdė svarbiausius etapus, kuriuos turi pasiekti, kad gautų pinigus.

„Galbūt D. Tusko strategija bus bandyti atnaujinti derybas dėl orientyrų ir sudaryti naują susitarimą su Europos Komisija”, – sakė Berlyne įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Democracy Reporting International” tyrimų koordinatorius Jakubas Jaraczewskis.

5. Bangų kėlimas Europoje
PiS susilaukė daug priešų – ir naujoji vyriausybė stengsis panaikinti šią žalą.

Santykiai su Berlynu buvo pašliję: J. Kaczyńskis plūdo Vokietijos vyriausybę už tai, kad ši nori pakenkti Lenkijos nepriklausomybei, ir kaltino Berlyną, kad šis siekia sudaryti sandorį su Maskva, „nes tai atitinka jų ekonominius ir nacionalinius interesus: dominavimo siekį bet kokia kaina”.

J. Kaczyńskis ir kiti PiS politikai taip pat nuolat priekaištauja Vokietijai, kad ši nepripažįsta savo kaltės dėl karo metų žiaurumų prieš Lenkiją.

D. Tuskas stengėsi neliesti šio klausimo, bijodamas pakenkti savo partijos rinkimų galimybėms, tačiau istoriškai jo santykiai su Berlynu buvo geri, nors Lenkija, nesvarbu, kokios vyriausybės valdoma, yra didelė ir dažnai kandi šalis, kuri nėra lengva partnerė.

D. Tuskas kaltino PiS dėl santykių su Ukraina pablogėjimo po to, kai Lenkijos vyriausybė apribojo ukrainietiškų grūdų importą, kad neerzintų lenkų ūkininkų ir kad nesiųstų daugiau ginklų Kijevui. Tuskas tai pavadino „politinio peilio dūrimu Ukrainai į nugarą, kol vyksta mūšiai fronte”.

Nors Briuselis, Berlynas ir Kijevas su palengvėjimu atsikvėps dėl pasikeitusios Varšuvos krypties, Budapešte padėtis tikriausiai bus kiek įtemptesnė.

Lenkija ir Vengrija buvo sudariusios savitarpio gynybos paktą, blokuojantį reikalingą vienbalsiškumą Europos Vadovų Taryboje, kad būtų galima pereiti prie 7 straipsnio procedūros.

Neturėdamas Kaczyńskio, kuris jį gintų, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra daug labiau pažeidžiamas.

Europoje yra ir kitų populistų, pavyzdžiui, Italijos Giorgia Meloni ir Robertas Fico, kuris, atrodo, gali perimti valdžią Slovakijoje, tačiau jiems negresia 7 straipsnio procedūros, o jų šalys palaiko glaudžius santykius su ES – todėl sunku suprasti, kodėl jie rizikuotų ir eitų gelbėti V. Orbano, reziumuoja „Politico”.