infa.lt

ES palaikomas liberalas Donaldas Tuskas

Ateinantį sekmadienį lenkai balsuos rinkimuose, kuriuos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas pavadino „svarbiausiais rinkimais nuo 1989 m. ir komunizmo žlugimo”, rašo BBC.

Dešinioji „Jungtinės dešinės” koalicija, vadovaujama partijos „Teisė ir teisingumas”, siekia trečios kadencijos, kuri Lenkijoje neturi precedento nuo 1989 m.

Tačiau po itin įnirtingos rinkimų kampanijos atotrūkis tarp dešiniųjų ir centro sumažėjo prieš spalio 15 d. balsavimą į Seimą (žemuosius parlamento rūmus) ir Senatą.

Nuo pat Rusijos invazijos pradžios Lenkija tvirtai rėmė Ukrainą, tačiau per rinkimų kampaniją santykiai pašlijo dėl Lenkijos draudimo įvežti ukrainietiškus grūdus.

Varšuva taip pat laikėsi konfrontacinio požiūrio į ES ir buvo kaltinama demokratijos standartų pažeidimu. „Mes nebijome diktato… iš Berlyno ir Briuselio”, – sako Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Kas kovoja rinkimuose?

Valdančioji partija, valdanti nuo 2015 m. ir vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio, pirmauja apklausose, tačiau jai gali būti sunku suformuoti koaliciją, kad gautų absoliučią daugumą.

Donaldo Tusko partija vadovauja liberaliai centristinei Pilietinei koalicijai (KO), tačiau jam nepavyko susivienyti su kitomis dviem nuosaikiomis partijomis – Trečiuoju keliu ir Kairiaisiais.

„Artėja dideli pokyčiai. Tai Lenkijos atgimimo ženklas”, – sakė jis šimtatūkstantinei šalininkų miniai mitinge.

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas 2007-2014 m., vėliau jis tapo Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Dabartinis premjeras Mateuszas Morawieckis kaltino jį, kad jis vykdo Briuselio ir Berlyno nurodymus, ypač dėl migrantų priėmimo.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija” – lenkiškai Konfederacja – gali atlikti lemiamą vaidmenį, kad partija „Teisė ir teisingumas” gautų pakankamai vietų ir liktų valdžioje.

Kokie svarbiausi rinkimų klausimai?

Migracija tapo vienu iš labiausiai ginčytinų klausimų prieš balsavimą rinkimuose.

PiS sustiprino prieš migrantus nukreiptą retoriką, perspėdama, kad ES ir opozicija nori primesti musulmonų migrantus šaliai, kurioje daugumą sudaro katalikai. Vyriausybė atsisakė priimti prieglobsčio prašytojus, kurie į ES patenka per kitas šalis.

Kampanijos reklamoje J. Kaczynskis rinkėjams sako: „Ar norite, kad nustotume būti savo šalies šeimininkais? Perskaitykite mano lūpas: Lenkai to nenori, o „Teisė ir teisingumas” taip pat to nenori”.

Tačiau opozicija apkaltino valdančiąją partiją veidmainyste, nes ji vadovavo didžiausiai pastaruoju metu imigracijos bangai. Ji taip pat atkreipė dėmesį į įtarimus, kad Lenkijos konsulatuose Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje už kyšius buvo išduodamos ES Šengeno vizos be sienų. (buvo išduotos 266 vizos – infa.lt past.) ES teigia, kad vis dar laukia Varšuvos paaiškinimo, kas nutiko.

Karas Ukrainoje taip pat atliko svarbų vaidmenį rinkimų kampanijoje.

Lenkija yra suteikusi Ukrainai ginklų daugiau kaip už 3 mlrd. dolerių. Tačiau kilus įtampai dėl Ukrainos grūdų eksporto, ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis praėjusį mėnesį pareiškė, kad Lenkija daugiau ginklų netieks ir daugiausia dėmesio skirs savo išsekusioms atsargoms atkurti.

Lenkijoje gyvena daugiau kaip milijonas ukrainiečių pabėgėlių, kuriuos pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais lenkai priėmė išskėstomis rankomis.

Tačiau kampanijai vis labiau įsibėgėjant, vyriausybė nurodė, kad Ukrainai nerodo dėkingumo, o prezidentas Andrzejus Duda palygino savo kaimynę su skęstančiuoju, kuris tempia gelbėtoją į dugną.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacja” yra vienintelė partija, pasisakanti prieš Ukrainos imigraciją, ir kritikavo vyriausybės sprendimą skirti pabėgėliams pašalpas.

Savo esme PiS yra socialiai konservatyvi partija ir prieš rinkimus pabrėžė savo katalikiškas šeimos vertybes, priimdama įstatymą, kuriuo 60% padidino vaiko išlaikymo išmokas iki 800 zlotų (maždaug 174 eurai) per mėnesį.

Nuo 2015 m. iki kitų metų sausio ji daugiau nei dvigubai padidino minimalųjį darbo užmokestį ir dalija nemokamus receptinius vaistus jauniems ir seniems žmonėms.

Daugiau nei 10 mln. pensininkų, kurie sudaro didelę Lenkijos rinkėjų dalį, taip pat laukia premijų.

Tačiau partija susidūrė su pykčiu dėl 2020 m. sugriežtintų abortų įstatymų, kurie, pasak Agnieszkos Kubal iš Londono universitetinio koledžo, uždarė „beveik visas galimybes legaliai pasidaryti abortą”.

Partija taip pat kaltinama teismų sistemos politizavimu, nes užvaldė teisėjus Lenkijoje skiriančią instituciją, Konstitucinį Tribunolą, o Aukščiausiąjį Teismą papildė simpatizuojančiais teisėjais ir įvedė taisykles, pagal kurias baudžiami vyriausybės reformas kritikavę teisėjai.

Europos Komisija pareiškė, kad Lenkijos teisėjų baudimo kodeksas prieštarauja ES teisei, o ES Teisingumo Teismas skyrė vyriausybei rekordinę 1 mln. eurų baudą per dieną, kol birželį teismas nusprendė, kad Lenkija iš tiesų pažeidė bloko taisykles.

PiS tvirtina, kad reformomis siekta paspartinti ilgai trunkančius teismo procesus ir išgyvendinti teisėjų korupciją, tačiau ES sulaikė 36 mlrd. eurų Covid pandemijos padarinių likvidavimo lėšų, kol pakeitimai bus atšaukti.

Donaldas Tuskas pažadėjo nedelsiant atblokuoti ES lėšas, jei ateis į valdžią. Jis pabrėžė, kad Lenkija yra vienintelė šalis, kuri dar nepasinaudojo atkūrimo lėšomis.

Jis taip pat įspėjo, kad PiS gali išstumti Lenkiją iš ES, tačiau valdančioji partija tai neigia.

Rinkimų rezultatai gali turėti didelės įtakos santykiams su ES.

„D. Tuskas sako, kad, jei laimės, atšauks teismų pakeitimus jau pirmą dieną”, – sako Agnieszka Kubal. „Tačiau valdant partijai „Teisė ir teisingumas” su jos taktika ir politika, galime pasiekti tašką, iš kurio su ES nebegalėsime grįžti.”

Ne tik visuotiniai rinkimai

Be balsavimo dėl būsimos vyriausybės, lenkams taip pat buvo pateikti keturi klausimai, dėl kurių jie gali balsuoti referendume, taip akivaizdžiai bandant paskatinti daugiau rinkėjų dalyvauti rinkimuose. Visi keturi klausimai buvo parengti taip, kad į juos būtų galima tikėtis atsakymo „ne” ir klausti, ar:

• ar valstybinės įmonės turėtų būti privatizuotos
• ar turėtų būti didinamas pensinis amžius
• ar turėtų būti išardyta tvora su Baltarusija
• ar Lenkija turėtų priimti daugiau migrantų iš kitų ES šalių

PiS nepritaria visoms šioms priemonėms, o opozicija neplanuoja (bet ES planuoja, o D.Tuskas yra tas, kuris pilnai vykdys ES pageidavimus – infa.lt past.)  vykdyti nė vienos iš šių politikos krypčių.

Opozicinės partijos teigia, kad klausimai suformuluoti šališkai, ir teigia, kad rinkėjai turėtų boikotuoti referendumą. (Klausimas – kodėl, jei opozicija neplanuoja vykdyti referendumo apibrėžtais klausimais politikos krypčių – kodėl ji priešinasi, kad žmonės atsakytų į šiuos klausimus? – infa.lt past.)