infa.lt

fondationairliquide.com nuotr.

Tikėtina, kad dėl motinų su vaikais išvykimo per kelerius ateinančius metus Ukrainoje dar labiau padidės šaukiamojo amžiaus vyrų trūkumas, nes karas su Rusija perauga į „išsekimo karą”.

Ukraina kovoja principinę kovą su keturis kartus daugiau gyventojų turinčiu priešu ir tuo pat metu pati kenčia dalies savo gyventojų, ypač moterų ir vaikų, bėgimą į šalis su palankesnėmis gyvenimo sąlygomis, rašo prancūzų „Le Monde” leidiniui Emanuelis Grinšpanas (Emmanuel Grynszpan).

2022 m. vasario 24 d. duomenimis, šalyje gyveno nuo 38 iki 42 mln. žmonių. Iki šiol emigravo nuo 5 iki 8 mln. žmonių, kurių didelė dalis greičiausiai liks užsienyje visam laikui. Pabėgėlių priėmimo sąlygos įvairiose šalyse skiriasi, tačiau kai kuriose iš jų siūlomos patrauklios gyvenimo perspektyvos.

Dauguma emigrantų yra moterys ir vaikai, nes karo padėtis draudžia išvykti iš šalies darbingiems vyrams nuo 18 iki 60 metų.

Nuo 2000 m. nebuvo vykdomas gyventojų surašymas, todėl demografai turi tik apytikrius duomenis. Migracijos srautai yra labai dideli; žmonės pradėjo išvykti gerokai prieš Rusijos karinę invaziją.

„Oficialūs Ukrainos statistiniai duomenys yra netinkami naudoti, nes jie grindžiami sovietmečio metodais atliktais skaičiavimais.

Tuomet valdžia vis dar turėjo griežtas socialinės kontrolės priemones, tokias kaip prisirašymas (gyveni kur prirašytas)”, – sako Nacionalinio demografijos instituto demografas ir mokslinių tyrimų direktorius Alainas Blumas ir Kijevo Ptuchos demografijos ir socialinių tyrimų instituto demografas, demografinio modeliavimo ir prognozavimo departamento direktorius Oleksandras Hladunas.

Jo kolegė Ella Libanova, to paties instituto direktorė, nurodo, kad „iki 2021 m. gimstamumas jau sumažėjo iki 1,2 vaiko vienai moteriai. Atsižvelgiant į Ukrainos mirtingumo rodiklius, tai labai toli nuo gyventojų kaitos rodiklio” (2,15 vaiko vienai moteriai).” Kariniai veiksmai paspartino gimstamumo mažėjimą: 2022 m. gimstamumo rodiklis yra 0,9, o 2023 ir 2024 m., Ellos Libanovos skaičiavimais, jis bus 0,7.

Pražūtingas poveikis psichikos sveikatai

Be tiesioginio karinio konflikto poveikio (mirtingumas, emigracija), neigiamą poveikį daro ir kiti veiksniai, nors šis poveikis gali būti netiesioginis ir uždelstas. Tai reiškia, kad šie veiksniai dar tik pradeda veikti.

Demografai laukia padidėsiančio Ukrainos piliečių mirtingumo ir jų sveikatos pablogėjimo. To priežastys – blogėjančios gyvenimo sąlygos, nesaugumas ir nuolatinis stresas. Prie to prisideda grėsmė prarasti namus, darbą, taigi ir pajamas.

Dėl karo veiksmų žiemos tapo atšiauresnės, nes buvo pažeista energetikos infrastruktūra. Sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir kokybiškas maistas yra sunkiai prieinami. Karas daro pražūtingą poveikį psichikos sveikatai, sukelia potrauminius sindromus ir jautriausius gyventojų sluoksnius panardina į depresiją.

„Pagal dinamiką ir struktūrą Rusijos ir Ukrainos „amžiaus piramidės” yra labai panašios. Skirtumas pirmiausia yra bendrame gyventojų skaičiuje, Rusijoje jis gerokai didesnis. Tačiau įžvelgiu ir kitą, labiau nerimą keliančią tendenciją: tai moterų emigracija”, – analizuoja Alainas Blumas. – Beveik 80% ukrainiečių emigrantų yra moterys, taip pat vaikai ir paaugliai, kurie netrukus sulauks šaukiamojo karinio amžiaus.

Jų motinos, kaip taisyklė, neketina jų siųsti kariauti su Rusija, jos stengsis juos priglausti saugioje vietoje užsienyje. Mums ir Ukrainai tai dar labiau padidins vyrų, kurie gali būti mobilizuoti per artimiausius trejus metus, trūkumą”, rašo straipsnio autorius.

Apie svarbų moterų vaidmenį

Turime suprasti: moterys atlieka svarbų vaidmenį namų fronte, tvarkydamos namų ūkį ir palaikydamos savo vyrų moralę. Jų masinis išvykimas turės vidutinės trukmės ir ilgalaikių pasekmių. Dėl to susilpnės Ukraina kaip visos Rusijos priešininkė. Moterų emigracija gali turėti neigiamą poveikį sveikatos apsaugos sistemai, paveikti mirtingumo rodiklius ir sužeistųjų priežiūrą.

Sociologė Ioulia Shukan, Paryžiaus Nantero universiteto dėstytoja, pastebi, kad „ukrainietės moterys intensyviai palieka šalį ir išvyksta į priimančiąsias šalis. Pasekmes pajusime ateityje: „Labiausiai nerimauju dėl vaikų, kurie, integruodamiesi į priimančiųjų šalių švietimo sistemą, greičiausiai visam laikui su savimi pasiims savo motinas.

Priimančiųjų šalių integracijos politika

Taigi, demografinės tendencijos iš dalies priklauso nuo priimančiųjų šalių integracijos politikos Ukrainos pabėgėlių atžvilgiu. Tikėtina, kad kai kurios šalys, siekdamos išspręsti savo demografines problemas, sieks išlaikyti šiuos Rytų Europos migrantus pas save, o tai gali sukelti įtampą tarp Kijevo ir jo sąjungininkų Europoje.

„Štai čia mūsų vyriausybė turi įrodyti, ką ji moka: pasibaigus karo veiksmams pasiūlyti gyventojams padorias gyvenimo sąlygas, perimti europinį demokratinio ir ekonominio vystymosi modelį. Taip pat turime vykdyti politiką, kuri pritrauktų migrantus”, – sako Oleksandras Hladunas.

Šis gyventojų skaičiaus prognozių ekspertas, kurio paslaugomis, kaip jis pats pripažįsta, naudojasi vyriausybė ir Generalinis štabas, kelia nerimą keliančią hipotezę, kad 2037 m. Ukrainoje gyvens tik 30-31 mln. gyventojų.

„Suprasdami, kad neįmanoma daryti prielaidų nenustatant terminų, nusprendėme savo scenarijų grįsti mums palankiausia hipoteze. Tarkime, kad atgausime teritorijas ir grįšime prie 1991 m. sienų [įskaitant Krymą ir Donbasą].

Darykime prielaidą, kad karo veiksmai baigsis 2025 m. pradžioje. Šalyje vis tiek gyvens kur kas mažiau žmonių”, – mano Gladunas. Tačiau jo kolegė Ella Libanova įvardija dar didesnį nerimą keliantį skaičių – 24 milijonai Ukrainos gyventojų per ateinantį dešimtmetį.

Šis scenarijus turi priversti mus susimąstyti, bet ne pulti į neviltį. Kritinėmis akimirkomis Ukrainos žmonės jau yra parodę nepaprastą atsparumą ir gebėjimą pakeisti padėtį, kuri atrodė beviltiška.

Dabartinių iššūkių akivaizdoje ukrainiečiai pademonstravo susitelkimą, sugebėjimą gintis ir patriotizmą, kurių prieš dešimtmetį nebuvo galima įsivaizduoti. Šios savybės yra labai svarbios šaliai atsigaunant po karo.