infa.lt

Suomijai greitai įstojus į NATO, šalis suprato, kad pilnos integracijos procesas pareikalaus daug pastangų, rašo „The New York Times” leidinys. Nepaisant to, Suomijos pareigūnai ir analitikai teigia, kad Suomija neatsisakys šio sprendimo, be kita ko, dėl to, kad šalis ribojasi su Rusija.

Kaip pažymi NYT, narystė NATO ilgą laiką buvo laikoma pigiu, bet pelningu pasiūlymu, atsižvelgiant į JAV branduolinį skėtį ir kolektyvinės gynybos principą. Kartu NATO naujoms narėms taiko gana rimtus kriterijus, kurie apima ir tam tikras karines išlaidas, ir konkrečius reikalavimus ginkluotei, karių skaičiui ir infrastruktūrai, kuriuos nustato vyriausiasis jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas.

Šių reikalavimų įvykdymas pareikalaus sudėtingų ir brangiai kainuojančių Suomijos vyriausybės ir karinių pareigūnų sprendimų. Jiems teks „strategiškai mąstyti už Suomijos sienų ribų” ir pritaikyti šalies pajėgas bei jų pajėgumus prie aljanso poreikių, rašo NYT.

Nepaisant to, Suomijos valdžios institucijų teigimu, šalis niekada neatsisakys pasiryžimo „ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą”, nes jos siena su Rusija yra beveik 1300 km ilgio.

Skirtingai nei daugelis su Rusija besiribojančių NATO šalių, Suomija mano esanti pajėgi savarankiškai gintis, todėl neprašys, kad joje būtų sąjungininkų rotacinių pajėgų kariai, pažymi leidinys.

„Visas saugumo ir užsienio politikos isteblišmentas mano, kad tokių karių dabar nereikia, tačiau tai nėra kategoriškas „ne”, – sako Suomijos tarptautinių santykių instituto ekspertas Matti Pesu.

Pasak Suomijos gynybos ministerijos gynybos politikos direktoriaus Janne Kuusela (Janne Kuusela), stojimas į NATO pareikalaus didelių pokyčių ne tik gynybos srityje, bet ir kultūros, politikos ir teisės sektoriuose. Jis mano, kad šis prisitaikymas gali užtrukti ne vienerius metus. Vis dėlto, pabrėžė J. Kuusela, iš visų Europos šalių Suomija paskutinė nuvertins ilgalaikę Rusijos grėsmę.

2022 m. gegužę Suomija pateikė prašymą dėl narystės NATO. 2023 m. balandį šalis tapo oficialia aljanso nare. Suomijos valdžios institucijų teigimu, sprendimas prisijungti prie NATO buvo atsakas į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.