infa.lt

Paaiškėjo, kad paplitęs įsitikinimas, jog neigiamų minčių slopinimas gali būti žalingas ir net pavojingas psichikos sveikatai, yra klaidingas. Tokią išvadą padarė Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai.

Ilgą laiką buvo manoma, kad bandymai slopinti neigiamas mintis ir emocijas prie nieko gero nepriveda. Psichologai teigė, kad dėl to nemalonūs jausmai tik kaupiasi ir anksčiau ar vėliau įvyksta emocinis lūžis.

Pasak britų mokslininkų, šios idėjos tapo dogma klinikinio gydymo srityje, o nacionalinėse rekomendacijose neigiamų minčių vengimas įvardijamas kaip pagrindinis neadaptyvus įveikos elgesys (žmogaus elgesys, kuriuo siekiama prisitaikyti prie aplinkybių), kurį reikia pašalinti ir įveikti – pavyzdžiui, sergant depresija, nerimu, potrauminio streso sutrikimu.

„Išstūmimo” sąvokos pradininkas yra Zigmunas Froidas (Sigmund Freud). Jis aprašė atvejų, kai jo klientėms emociškai atkartojant sunkius įvykius, jų neurotinės reakcijos sumažėdavo, todėl jis teigė, kad tai liudija apie jų nuslopintas emocijas.

Dabar mokslininkai priėjo prie visiškai priešingos išvados. Jų tyrimas, paskelbtas „Science Advances” žurnale, parodė, kad neigiamų minčių slopinimas gali netgi pagerinti psichikos sveikatą. Ir to, kaip patvirtino eksperimentas, galima išmokti.

Mokslininkai nusprendė patikrinti savo teoriją koronaviruso pandemijos metu. Didėjo nerimas, jau buvo kilusi psichikos sveikatos krizė, paslėpta psichikos sveikatos problemų epidemija, ir padėtis vis blogėjo. Tokiomis aplinkybėmis tyrėjai nusprendė patikrinti, ar galėtų padėti žmonėms geriau susidoroti su šia problema.

Specialistai surinko 120 žmonių iš 16 šalių. Kiekvienas iš jų sugalvojo scenarijus, galinčius nutikti per ateinančius dvejus metus: 20 neigiamų situacijų, susijusių su dabartinėmis baimėmis ir rūpesčiais, 20 teigiamų, kupinų „vilčių ir svajonių”, taip pat 36 apie įprastus neutralius įvykius.

Kiekvienas scenarijus turėjo savo kodinį žodį – trigerį – ir pagrindinę detalę (vieną žodį, išreiškiantį pagrindinę įvykio detalę). Pavyzdžiui:

Neigiamas scenarijus – tėvų lankymas ligoninėje dėl Covid-19, su kodiniu veiksniu „Ligoninė” ir detale „Kvėpavimas”.

Neutralus scenarijus – apsilankymas optikos salone, su užrašu „Optika” ir detale „Kembridžas”.

Teigiamas – pamatyti, kaip jūsų sesuo ištekėjo, su replika „Vestuvės” ir detale „Suknelė”.

Dalyviai kiekvieną įvykį vertino pagal keletą punktų: ryškumą, įvykio tikimybę ir datą, nerimo ar džiaugsmo dėl įvykio lygį ir minčių apie situaciją dažnumą. Jie taip pat užpildė klausimynus savo psichinei sveikatai įvertinti.

Po to kiekvienas dalyvis dalyvavo 20 minučių trukmės „Zoom” mokymo sesijoje. Jame jie praktikavosi užduotį „Įsivaizduok / neįsivaizduok”, kuri yra ypatinga minčių slopinimo forma.

Mokymai vyko tris dienas. Kiekvieno bandymo metu dalyviai keturias sekundes žiūrėjo į būsimo įvykio kopiją ir stengėsi kuo ryškiau įsivaizduoti įvykį. Pavyzdžiui, atpažinti baimę keliantį įvykį, kurį nurodė užuomina, ir tada slopinti bet kokių minčių ar vaizdinių apie jį atkūrimą.

Dalyviai aktyviai treniravosi slopinti mintis: per tris dienas jie 36 kartus slopino kiekvieną įvykį.

Trečiosios dienos pabaigoje ir praėjus trims mėnesiams jų dar kartą buvo paprašyta įvertinti kiekvieną įvykį pagal nerimo lygį, emocinį intensyvumą ir užpildyti klausimynus, kad įvertintų depresijos, nerimo ir susirūpinimo pokyčius.

„Buvo labai aišku, kad įvykiai, kuriuos dalyviai išmoko slopinti, buvo mažiau ryškūs, mažiau emociškai trikdantys nei kiti įvykiai ir, kad apskritai dalyvių psichinė sveikata pagerėjo.

Tačiau didžiausią poveikį pastebėjome tarp tų dalyvių, kuriems buvo suteikta praktika slopinti gąsdinančias, o ne neutralias mintis”, – sakė tyrėjai.

Po mokymų – tiek iš karto, tiek po trijų mėnesių – dalyviai pranešė, kad slopinami įvykiai tapo mažiau ryškūs ir ne tokie bauginantys. Jie taip pat pradėjo mažiau galvoti apie tuos įvykius.

Neigiamų minčių slopinimas netgi pagerino savanorių, kurie tikriausiai sirgo PTSS, psichinę sveikatą. Tarp žmonių, sergančių PTSS, kurie slopino neigiamas mintis, neigiami psichikos sveikatos rodikliai sumažėjo vidutiniškai 16% (lyginant su 5% sumažėjimu panašių dalyvių, slopinusių neutralius įvykius, rodikliais), o teigiami psichikos sveikatos rodikliai padidėjo beveik 10% (lyginant su 1% sumažėjimu antrojoje grupėje).

Apskritai žmonių, turinčių psichologinių problemų, nustatytų tyrimo pradžioje, būklė po slopinimo mokymų pagerėjo. Tačiau tai padėjo tik tuo atveju, jei jie slopino savo baimes. Ši išvada tiesiogiai prieštarauja nuomonei, kad slopinimas yra neadaptyvus įveikos procesas.

„Tai, ką nustatėme, prieštarauja įprastai nuomonei. Nors rezultatams patvirtinti reikės atlikti daugiau darbų, atrodo, kad aktyviai slopinti savo baimingas mintis yra įmanoma ir netgi potencialiai naudinga”, – sakė tyrimo autoriai.