infa.lt

Arvydas Daunys

Tokia fraze naujasis TS-LKD pirmininkas pabaigė savo pasisakymą Facebook tinkle, leisdamas suprasti, jog ta karvė – tai ne jis, ir į valdžią veržėsi irgi ne jis, su bendražygiais garsiai piršdamas Lietuvai įvairiausius proveržio planus, kuriais Lietuva kažkodėl nepatikėjo. T.y. dalis patikėjo – tai tie, kurie ir be proveržio planų nuolat rėmė TS-LKD, bet, tą pripažino ir patys konservatoriai – ši dalis mažėja, kaip ir jos išrenkamas Seimo mandatų skaičius. Tačiau į valdžią jie nesiveržė. Rinkimuose dalyvavo grynai iš sportinio intereso.

Pacituosiu visą santūriojo, jauno ir energingo, naujojo TS-LKD pirmininko įrašą, kurį palaikė (tuo metu, kai jis buvo užfiksuotas) 1,6 tūkstančio žmonių:

Ne pirmas ir ne paskutinis išbandymas mūsų bendruomenei. Šįkart išbandymas Karbauskiu. Ar tikrai galime pasakyti, kad nebus atskalūnų? Ne, to šiandien pasakyti negalime. Kalbama, kad siūlyti net ministrų postai.

Suprantu, kad tai gali vilioti, gal net apsukti galvą, kai kas gali pradėti tikėti, kad Karbauskis leis nuveikti darbus.

Na, bet bendruomenė (matyt turima omenyje partija) durų užrėmusi nelaikys. Jei postai, valdžia be jokių principų ir bet kokia kaina yra svarbiausia, o ne darbai ir vertybės, tai gal mums tikrai nepakeliui.

Man atrodo, kad net karvė atpažįsta beatodairišką veržimąsi į valdžią 🙂

Paskaičius pastarųjų dienų TS-LKD lyderių pasisakymas viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, jog jie vis dar dalyvauja priešrinkiminėje kampanijoje, pamiršę, jog ji jau daugiau kaip prieš savaitę pasibaigė faktiniu jų pralaimėjimu, nors patys konservatoriai laiko tą rezultatą net laimėjimu, lygindami įvairių metų rinkimų rezultatus, – matyt todėl, kad netektų kelti klausimo dėl naujojo, dar niekuo, išskyrus kalbas ir didingus planus nepasižymėjusio partijos pirmininko keitimo, kaip nepateisinusio partijos lūkesčių.

Buvęs premjeras Andrius Kubilius anksčiau teigė, jog visuomenė atidavė savo balsą „valstiečiams“, nes jaučia nostalgiją praeičiai, ir nusivylimą dabartimi. Ir balsavo visuomenė ne už „valstiečius“, o prieš konservatorius. Iki šios vietos jis pasisakė iš dalies teisingai, tačiau kažkodėl šios savo minties nevystė toliau. Matyt nusigando to, ką galėjo pamatyti kiti.

Vėlesniame savo pasisakyme (Facebook) jis jau teigia, kad buvo ne taip suprastas […], ir esą dabar, nostalgiją jaučiančių sovietinei praeičiai gerokai sumažėjo. Tačiau niekaip šio savo pastarojo teiginio nesusiejo su rinkimų rezultatais, kurie tiesiogiai koreliuoja būtent su sumažėjusia nostalgija sovietinei praeičiai, nes, faktiškai konservatoriai ir yra toji praeitis, kuri pralaimėjo rinkimus, – rinkėjai jau nebejautė jai nostalgijos ir jaučia nusivylimą ta nykia dabartimi, į kurią valstybę atvedė būtent TS-LKD pakaitomis su socialdemokratais.

Dabartį, kuri dviems trečdaliams Lietuvos gyventojų niekuo nesiskiria nuo tos praeities, iš kurios yra kilusi dauguma TS-LKD politikų, ir kurios jie (žmonės) nori kuo greičiau atsikratyti. Ir patys konservatoriai su savo valdymo metodais, arogancija, jiems tiesiogiai asocijuojasi su ta nekenčiama praeitimi, todėl jie pasirengę balsuoti už bet ką, bet tik ne už TS-LKD.

Ir keista čia kas? Kad patys konservatoriai, ieškodami rinkimų pralaimėjimo priežasčių, visiškai nenori suprasti to, kodėl rinkėjai nenori jų matyti valdžioje. Jie nori tikėti, kad pralaimėta buvo tik dėl techninių klaidų – esą ne taip buvo paskirstytos balsavimo apylinkės ar ne taip sudėliota rinkimų taktika ar dar  kas nors.

O gal tiesiog bijo pamatyti tikrąsias pralaimėjimo priežastis? Tada pasakius A tektų sakyti ir B, o tas „B“ toks slidus, kad gali reikšti, jog konservatoriai ir liks praeitimi, – ta, jau praėjusia. Istorija. Kaip tas sovietmetis iš kurio jie ir atėjo. Jie, ir jų valdymo stilius, nieko bendro neturintis su ta demokratija, kurios vertybes jie deklaruoja.

Tiesa ir deklaruoja labai savotiškai (matomai kaip supranta patys), – antai, labai „demokratiškas“ premjero  Andriaus Kubiliaus pasisakymas 2012 metų kovo mėnesį, kurį čia pat pasigavo ir išspausdino Delfi:

„Prieš 22 metus Lietuva iškovojo laisvę šaliai ir laisvę emigruoti“, – teigia premjeras Andrius Kubilius. (Delfi).

A. Kubilius apie laisvę | Delfi straipsnio nuotrauka

Šiandien mes galime pasakyti, kad tokios laisvės Lietuva jau atsikando – du trečdaliai Lietuvos žmonių gyvena tiesiog varganai. O dar beveik trečdalis jau užsienyje, išvykęs pagal A. Kubiliaus laisvės emigruoti sampratą. Ir dabar proveržio autoriai panoro juos sugrąžinti iš tos laisvės į kurią patys ir nusiuntė.

Ir, kai naujasis TS-LKD vadas savo paskutiniame pasisakyme (kurį citavome aukščiau) netiesiogiai sako, jog TS-LKD svarbiausia darbai ir vertybės, (su kitais jiems nepakeliui) tai norisi jiems priminti, kad tiems darbams ir savo vertybių įgyvendinimui TS-LKD turėjo ištisus 25 metus, bet kažkodėl nepasinaudojo ta galimybe.

O, jeigu prisiminsime apie tai, kad pats naujasis TS-LKD pirmininkas partijai buvo „nuleistas iš viršaus“, kaip tais senais gerais laikais, paminant visas demokratines karjeros politinėje veikloje procedūras, – tai tos menamos „vertybės“ įgauna negerą kvapą. Panašu, jog dėl daugeliui suprantamų priežasčių, nostalgiją praeičiai jaučia būtent pati TS-LKD, ir nors garsiai deklaravo pažangą – Lietuva atsiliko net nuo Latvijos.

Ir dabar tie buvę vėl žadėjo (kaip ir prieš kiekvienus rinkimus), jog padarys Lietuvoje proveržį pagal turimą naują planą, kuris išgelbės Lietuvos gyventojus nuo skurdo, sustabdys nedarbą ir emigraciją, – visa tai, ką savo veikla per buvimo valdžioje laikotarpį sukūrė būtent tie patys – siūlantys naują proveržį.

Ir iškart kyla retorinis klausimas – ar tie „buvę“ tokie kvaili, ar kvailiais laiko visą Lietuvą?

Tačiau reikia pripažint vieną dalyką – Gabrielius Landsbergis yra visiškai teisus, sakydamas, „kad net karvė atpažįsta beatodairišką veržimąsi į valdžią“.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.