infa.lt

Varšuva – Lenkijos opozicinės partijos užsipuolė vyriausybę po pranešimų, kad šalies konsulatai galėjo išduoti šimtus tūkstančių laikinų darbo vizų už kyšius, praneša „Politico” leidinys.

Tai didelė potenciali problema valdančiajai nacionalistinei partijai „Teisė ir teisingumas” (PiS) prieš spalio 15 d. vyksiančius visuotinius rinkimus. Ši partija visuomet pasisakė prieš imigrantus, ypač žmones iš musulmoniškų šalių, o tvoros palei sieną su Baltarusija statybą, kuria siekiama užkirsti kelią nelegaliai migracijai, laikė vienu iš svarbiausių savo pasiekimų.

Dabar į šį pasiekimą kėsinamasi

„Ar žinote, kas Europoje atsiveža daugiausia musulmonų imigrantų? Vyriausybė, kuri jais gąsdina. PiS vyriausybė”, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė opozicinės Pilietinės koalicijos partijos lyderis Donaldas Tuskas.

Nepaisant šių pranešimų, PiS vis dar pirmauja „POLITICO” apklausoje – ją remia 38% rinkėjų, o Pilietinę koaliciją – 31%.

Vyriausybė skuba reaguoti

Rugpjūčio 31 d. Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis atleido užsienio reikalų viceministrą Piotrą Wawrzyką, kaip oficialią priežastį nurodydamas „nepatenkinamą bendradarbiavimą”. Wawrzykas taip pat buvo išbrauktas iš PiS rinkimų kandidatų sąrašo.

Lenkijos laikraščiai „Gazeta Wyborcza” ir „Rzeczpospolita” bei radijo stotis „Radio Zet” teigė, kad P. Wawrzykui vadovaujant suklestėjo „korupcinė” vizų išdavimo ne ES piliečiams schema, pagal kurią žmonės mokėjo 5 000 JAV dolerių, kad peršoktų eilę Lenkijos konsulatuose besivystančiose šalyse.

Šią schemą tiria Lenkijos kovos su korupcija policija CBA. Laikraštis „Gazeta Wyborcza” pranešė, kad tyrimas pradėtas po to, kai kitos ES šalys, sunerimusios dėl Lenkijoje išduodamų darbo vizų skaičiaus, ėmė daryti spaudimą.

Anoniminis Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas radijui „Radio Zet” sakė, kad „vienoje Afrikos šalyje prie Lenkijos ambasados stovėjo stendai, kuriuose buvo galima nusipirkti vizas su antspaudu; užteko įrašyti vardą ir pavardę”.

Eurostato duomenimis, 2021 m. Lenkija išdavė beveik 970 000 vadinamųjų „pirmųjų leidimų gyventi” – trečdalį visų tokių leidimų, kuriuos ES šalys išduoda ne ES piliečiams. Atnaujintų 2022 m. skaičių Lenkija ES statistikos agentūrai dar neatsiuntė.

Piliečių koalicijos parlamento narių Marcino Kierwińskio ir Jano Grabieco teigimu, per pastaruosius trejus metus pažeidžiant taisykles galėjo būti išduota iki 350 000 vizų.

Vizų turėtojai turėtų būti tik Lenkijoje, tačiau, kadangi Lenkija priklauso atvirai Šengeno erdvei, jie gali laisvai judėti po ES. Šį pavasarį Vokietijos Brandenburgo ir Saksonijos žemės paragino laikinai atnaujinti sienų su Lenkija ir Čekija kontrolę, skųsdamosi dėl didelio nelegalių migrantų skaičiaus.

Valdančioji partija šiuo klausimu perėjo į gynybinę poziciją.

„Norėčiau perspėti, kad nevartojame frazės „milžiniškas skandalas”, nes žinome per mažai”, – sakė dienraščiui „Rzeczpospolita” Radoslawas Fogielis, PiS deputatas, vadovaujantis parlamento užsienio reikalų komitetui.

„Jei tiesa, kad vizos buvo parduodamos, tai yra skandalas ir kažkas turės už tai atsakyti”, – Radijui Zet sakė R. Fogielis. „Bet kartoju: jei tai tiesa – nes iki šiol mes turėjome reikalų tik su informacija žiniasklaidoje”, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau sakė, kad net jei kas nors turi vizą, tai nereiškia, kad jis bus įleistas į šalį, kai pasirodys pasienyje.

Kitos opozicinės partijos taip pat puola PiS.

„Turėjo būti daug žmonių, kurie ten susitepė rankas, o pinigai buvo riebiai padėlioti ant stalo, kad būtų galima įvykdyti šias aferas”, – sakė Kairiųjų partijos frakcijos parlamente vadovas Krzysztofas Gawkowskis.

Lenkijos liaudies partija nori, kad įsikištų prezidentas Andrzejus Duda.

Lenkijos prokuratūra, kuriai vadovauja teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, pareiškime nurodė, kad „kai kurių politikų, įskaitant Donaldą Tuską, pateiktoje informacijoje apie pažeidimus išduodant vizas yra melagingų duomenų ir ji nesusijusi su tyrimo išvadomis”.

Lenkija ne tik išdavė daug darbo vizų, bet ir atvėrė duris pabėgėliams iš kaimyninės Ukrainos. Vyriausybė teigia, kad Lenkijoje teisėtai gyvena 1,4 mln. ukrainiečių, rašo „Politico” leidinys.

Lenkija susiduria su demografine krize: mirčių skaičius viršija gimimų skaičių, o gyventojai sensta.