infa.lt

Kaip praneša NDTV, besivystančių rinkų spaudimas Vakarams G20 formate, siekiant priimti bendrą 2023 m. G20 komunikatą, padarė savo. Finaliniame suderintame dokumente nebeliko Rusijos pasmerkimo, jame tik aptakiai smerkiamas pats jėgos naudojimas Ukrainoje

G20: Naujojo Delio deklaracija laikoma dideliu Vakarų valstybių nusileidimu, nes jos primygtinai reikalavo griežtų formuluočių kalbant apie Ukrainą ir Rusijos vaidmenį kare, praneša „NDTV” kanalas.

Naujasis Delis: G20 šalių vadovai paragino visas valstybes „susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo siekiant įsigyti teritoriją” ir grasinimą panaudoti branduolinius ginklus pripažino „nepriimtinu” – tai santūri Rusijos karo Ukrainoje kritika, kuri reiškia didelį nusileidimą nuo praėjusiais metais Indonezijoje priimtos deklaracijos.

Svarbiausia, kad 2023 m. Naujojo Delio deklaracijoje, skirtingai nei G20 lyderių Indonezijoje priimtoje deklaracijoje, Rusija neįvardijama kaip susijusi su karu. Joje tik raginama, kad visos valstybės susilaikytų nuo veiksmų, nukreiptų prieš bet kurios valstybės teritorinį vientisumą, ir kad „G20 nėra platforma geopolitiniams ir saugumo klausimams spręsti… (kurie) gali turėti reikšmingų pasekmių pasaulio ekonomikai”.

Šerpas Amitabhas Kantas teigė, kad siekiant sutarimo dėl Ukrainos svarbiausia buvo „bendradarbiauti su šerpais” ir, kad tai buvo bendros besiformuojančios rinkos šalių – Indijos, Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Indonezijos, o vėliau Meksikos, Turkijos ir Saudo Arabijos – pastangos.

Šeštadienį Indijos šerpas Amitabhas Kantas televizijai „NDTV” sakė, kad prireikė beveik 200 valandų „nenutrūkstamų derybų”, kad G20 lyderiai, kurių nuomonės išsiskyrė bloko pozicijos dėl Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu, parengtų bendrą komunikatą.

A. Kantas papasakojo, kad deklaracija buvo parengta po kelių derybų raundų – nuo diskusijų su besivystančios ekonomikos šalimis apie karo poveikį ekonomikai iki dvišalių susitikimų su Rusija ir Kinija – ir, kad bendras sutarimas buvo pasiektas tik vakar vėlai vakare.

A. Kantas sakė, kad svarbiausia buvo „dirbti bendradarbiaujant su šerpais” ir kad būtent bendromis kylančių rinkų, kurioms vadovavo Indija, Brazilija, Pietų Afrika ir Indonezija, o vėliau Meksika, Turkija ir Saudo Arabija, pastangomis buvo daromas spaudimas G7 valstybėms ir jos sėdo prie derybų stalo.

„Tuo remdamiesi sukūrėme pirmąjį projektą… niekas nesitikėjo, kad pasieksime bendrą sutarimą. Pirmasis projektas sukėlė nemažai reakcijų… žmonės buvo nusiteikę pesimistiškai, kad mums pavyks pasiekti konsensusą dėl Rusijos ir Ukrainos, nes daugiašaliams forumams visame pasaulyje to padaryti nepavyko.”

„Nuo pirmojo projekto perėjome prie antrojo… ir trečiojo. Po to, manau, padėjo dvišaliai susitikimai su kiekviena šalimi”, – NDTV sakė M. Kantas, – „Svarbu buvo nubrėžti kiekvienos šalies raudonąsias linijas”.

„Mums vystymosi klausimai yra daug svarbesni už karo klausimus… Galiausiai derėjomės su G7 šalimis, tada su Rusija ir Kinija. Tik vakar vakare pateikėme galutinį projektą”.