2024.05.15 16:53
Iniciatyvos autoriai | lrv.lt nuotr.
Vyriausybės premjerė Ingrida Šimonytė ir Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė trečiadienį susitiko su iniciatyvos „4 procentai“ atstovais, kuriems padėkojo už pilietinę lyderystę valstybei ypatingai svarbiu gynybos finansavimo didinimo klausimu.
„Iniciatyva rodo pilietišką požiūrį į gynybos klausimus kaip į bendros visų piliečių atsakomybės sritį ir atitinka Vyriausybės kursą didinti finansavimą gynybai, nuo kadencijos pradžios augusį dvigubai.
Tikiuosi, kad iniciatyva ir surinkti piliečių parašai bus stiprus argumentas būsimoms diskusijoms Seime dėl siūlymų, kuriuos artimiausiu metu Vyriausybė teiks dėl specialaus gynybos fondo ir jo finansavimo šaltinių“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės premjerė pažymėjo 4% šalies gynybai ambicijos svarbą, siekiant dar spartesnio gynybos pajėgumų ir atgrasymo stiprinimo.
infa.lt primena, kad Lietuvos BVP 2023 m. siekė 73,8 mlrd. eurų, tad 4% būtų apie 2,95 mlrd eurų.
Lietuvos biudžetas 2024 m. – 17 mlrd eurų. (BVP ir biudžetas – tai skirtingi dalykai. Lėšas karui tektų skirti būtent iš Lietuvos valstybės biudžeto)
Kitaip tariant iš valstybės metų biudžeto pagal šiuos duomenis tektų atimti jau 17,35% – šeštadalį mokesčių mokėtojų suneštų lėšų.
NATO reikalauja tik 2% nuo BVP skirti gynybai. Ir dar toli gražu ne visos NATO šalys jį moka. Lietuva jau šiandien moka 2,75 proc.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
173
Vokietija ir tą nei 2% nemoka o šitie i skola gyvendami 4% susiruošė mokėti..
Manau, kad masonų statytiniai atlieka savo funkciją, kuri yra aprašyta Švabo knygoje, kurioje yra iškeltas tikslas mažinti žmonių perkamąją galią, smukdyti ekonomikas, ypač smulkųjį verslą ir naikinti viduriniąją klasę. Mūsų valdžioje esantieji manau masonų statytiniai tą ir daro, įvariais būdais stengdamiesi didinti mokesčius ir prigalvodami naujų – apmokestindami paspirtukus ir žoliapjoves, didelėmis sumomis apmokestindami visą nekilnojamąjį turtą (taip pat ir pagrindinį gyvenamąjį) su visais šiltnamiais ir sandėliukais, didindami mokesčius visam smulkiajam verslui, sukeldami energijos kainas, iki nerealių sumų apmokestindami suskystintas dujas, neskirdami smulkiajam verslui paramos, kuri šiam tikslui buvo skirta Europos sąjungos struktūrų, tendencingai blogindami žemdirbių gyvenimo ir darbo sąlygas, leisdami bankams didinti kainas ir žmonių sąskaita uždirbti viršpelnius, bandydami įvesti antrą kelių mokestį ir t.t. ir t.t.
Dabar štai matome, kad bandymai žlugdyti smulkųjį verslą didinant mokesčius nesiliauja – bandoma padidinti išlaidas karui, kurias taip pat turės padengti ne kas kitas, bet visi Lietuvos žmonės.
Krizės metu be atvangos keliami mokesčiai yra smūgis žmonių perkamajai galiai, tuo pačiu ir smulkiajam verslui bei viduriniajai klasei.
Krizės metu turi būti mažinami mokesčiai ir lengvinamos verslo sąlygos bei remiamas skatinamas smulkusis verslas, kad žmonės maksimaliai išnaudotų savo potencialą susikurtų sau patiems darbo vietas ir sukurtų kitiems.