infa.lt

foto: utswmed.org

Šiais metais Jungtinėse Valstijose krūties vėžys bus diagnozuotas daugiau nei 240 000 moterų, ir dauguma jų greičiausiai iš karto pradės gydymą. Tačiau, kaip rodo naujas tyrimas, tai gali būti klaida, praneša „Epoch Times” leidinys.

Krūties vėžys 70-85 metų amžiaus moterims dažnai diagnozuojamas per dažnai, todėl jos gali nepagrįstai nerimauti ir be reikalo imtis intensyvaus gydymo, pavyzdžiui, chirurgijos ir chemoterapijos, kuris nepagerina gyvenimo kokybės.

„Perdiagnozavimas – tai reiškinys, kai atlikdami atrankinę patikrą aptinkame krūties vėžį, kuris niekada nebūtų sukėlęs simptomų”, – sakė daktarė Ilana Richman, pagrindinė straipsnio autorė ir Jeilio medicinos mokyklos medicinos docentė. „Perdiagnozavimas gali pasitaikyti, kai vėžys auga labai lėtai arba jei žmogaus gyvenimo likusi trukmė yra trumpa.”

Žurnale „Annals of Internal Medicine” paskelbtame tyrime pabrėžiama, kad svarbu iš naujo įvertinti atrankinės patikros praktiką ir pradėti informuotas diskusijas su pacientais.

Nors mamografija yra standartinis atrankinės patikros dėl krūties vėžio metodas, tyrimas išryškina vyresnio amžiaus moterų tyrimų spragą. Vyresnės nei 74 metų pacientės dažnai nebuvo įtraukiamos į didelius atsitiktinių imčių atrankinės patikros tyrimus, todėl neaišku, ar patikros nauda ir galimi trūkumai yra visapusiški.

Tyrime, kuriame dalyvavo 54 635 moterys ( 70 metų ir vyresnės), buvo analizuojami krūties vėžio diagnozavimo ir su juo susiję mirčių atvejai per 15 metų stebėjimo laikotarpį.

Rezultatai rodo, kad tarp vyresnio amžiaus moterų yra didelė per didelės diagnozės tikimybė. Konkrečiai, maždaug 31% moterų nuo 70 iki 74 metų amžiaus buvo nustatyta per didelė diagnozė, taip pat 47% moterų nuo 75-84 metų amžiaus ir 54% moterų nuo 85 metų ir vyresnių.

„Ši išvada rodo, kad tikrai reikia geresnių priemonių, kurios leistų nustatyti, kurioms moterims gali būti naudinga atrankinė patikra ir kurios krūties vėžio rūšys greičiausiai neprogresuoja, kad būtų išvengta perteklinio gydymo”, – sakė daktarė Richman.

Perdiagnozavimo problema: Rizika ir nauda

Yra du pagrindiniai iššūkiai, susiję su tyrimo rezultatų pritaikymu klinikinėje praktikoje.

Pirma, daktarės Richman teigimu, atsižvelgiant į dabartinį duomenų neapibrėžtumą, sunku individualiai subalansuoti per didelės diagnozės riziką ir galimą atrankinės patikros naudą.

Antra, ji pridūrė, kad per didelės diagnozės sąvokos aptarimas su pacientais kelia bendravimo sunkumų. Tai abstrakti, nepažįstama idėja, kurios negalima tiesiogiai stebėti, todėl ji netelpa į įtemptų vizitų klinikoje rėmus.

Dr. Richman teigė, kad šioms problemoms spręsti reikalingos priemonės, kurios padėtų palaikyti pacientų ir gydytojų pokalbius ir suteiktų moterims asmeniškai pritaikytą informaciją. „[Tai] gali padėti užtikrinti, kad sprendimai dėl atrankinės patikros atitiktų mūsų pacienčių vertybes”.

Amerikos vėžio draugijos duomenimis, didžiausias krūties vėžio paplitimas yra tarp 70-74 metų amžiaus moterų. Rizika mažėja, kai moterys sulaukia 80-ies, iš dalies dėl to, kad jos dažniausiai miršta nuo kitų priežasčių, pavyzdžiui, širdies ligų ar kitų vėžinių susirgimų.

Geresnė diagnostika kainuoja didėjantį per dažnų diagnozių skaičių

Naujausi technologiniai pasiekimai, tokie kaip trimatė mamografija, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir pozitronų emisijos tomografija (PT), padidino aptikimo rodiklius.

Tačiau dėl šių pažangių vaizdų jautrumo galima aptikti daugybę pakitimų, įskaitant nevėžinius pakitimus, lėtai augančius navikus ir pakitimus, kurie gali savaime atsinaujinti.

Pradėjus vykdyti atrankinės patikros programas, smarkiai padaugėjo invazinio krūties vėžio diagnozių – net ir tų pakitimų, kurie paprastai natūraliai regresuoja.

Pagal dabartinę paradigmą, nustačius vėžį, jis paprastai gydomas agresyviai, taikant chirurginį gydymą, spinduliavimą arba chemoterapiją. Tačiau toks sustiprintas gydymas padidina komplikacijų riziką ir finansinę naštą, ypač vyresnio amžiaus pacientėms. Be to, moterys be reikalo pakartotinai apšvitinamos mamogramų spinduliavimu.

Mamografija iš esmės yra rentgeno spinduliuotė – jonizuojančioji spinduliuotė, kuri kelia susirūpinimą dėl radiacijos sukeliamo krūties vėžio rizikos.

Pagrindinė dilema yra ta, kad geresnis aptikimas nereiškia geresnių rezultatų. Norint nustatyti tinkamas patikros gaires, ypač vyresnėms nei 75 metų moterims, reikia atlikti daugiau tyrimų. Tikslas – nustatyti vėžį, kuriam lemta progresuoti, ir tuo pat metu vengti per daug gydyti regresuojančius ar lengvus pakitimus.

Gegužės mėnesį JAV prevencinių paslaugų darbo grupė, nepriklausoma ekspertų grupė, kuri teikia gydytojams atrankinės patikros gaires, paskelbė naujas rekomendacijas.

Ekspertai patarė įprastinę krūties vėžio patikrą pradėti ne nuo 50, o nuo 40 metų amžiaus. Tačiau jie taip pat pripažino, kad norint nustatyti tinkamas gaires vyresnėms nei 75 metų moterims, reikia atlikti tolesnius atrankinės patikros naudos ir žalos tyrimus.