infa.lt

Didžiosios Britanijos bankininkystės sektoriaus vadovams vyriausybė „perskaitė įstatymą” dėl „Brexit” lyderio Nigelo Farage’o politinio debankingo, nes Dauningo gatvė rengia naujus teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti žodžio laisvę nuo finansininkų aktyvistų, praneša „Breitbart News” leidinys.

Nigel Farage „pono Brexit” banko sąskaitos uždarymo dėl politinių pažiūrų, draugysčių ir net naudojimosi „Twitter” paskyra bei vėlesnių nutekintų duomenų, kuriuos BBC pateikė iš „NatWest” bankininkystės grupės pasitraukusi ponia Alison Rose, padarinių vis dar daugėja, o tai gali turėti didelių pasekmių bankininkystės ateičiai Didžiojoje Britanijoje.

N. Farage’ui ruošiantis pradėti kampaniją, kad galėtų atstovauti kitiems asmenims, kurie buvo neteisingai atjungti nuo savo bankų sąskaitų dėl savo politinių pažiūrų, konservatorių vyriausybė stebėtinai uoliai stengiasi kovoti su politizuotais bankais, taip nutoldama nuo ilgametės partijos sąjungos su finansų institucijomis.

Trečiadienį iždo ekonomikos sekretorius ir miestų ministras Andrew Griffithas susitiko su kai kurių didžiausių šalies bankų vadovais, įskaitant „Barclays”, HSBC, „Nationwide”, „Santander” ir „NatWest”, kuriam priklauso bankas „Coutts”, uždaręs N. Farage’o sąskaitą už jo draugystę su su buvusiu JAV prezidentu Donaldas Trampu ir už tai, kad jis viešai reiškė nuomonę, kuri „neatitiko banko vertybių”.

Po susitikimo su bankininkais J. Griffithas „The Telegraph” sakė: „Bankai neturi mums nurodinėti, ką turime galvoti ar kokią politinę partiją turėtume palaikyti. Vyriausybė labai aiškiai pasisakė šiuo klausimu demokratijoje, kuri remiasi žodžio ir minties laisve.

„Bankas neturi teisės atimti iš ko nors galimybę naudotis banko sąskaita, kuri šiandien yra labai svarbus visuomenės pagrindas, ir tai aiškiai pasakiau šįryt vykusiame susitikime su aukščiausio lygio bankų vadovais ir statybų draugijų vadovais.”

Iždo šaltinis laikraščiui „Daily Mail” teigė, kad J. Griffithas „išaiškino vadovams” ir pareiškė, kad vyriausybė „netoleruos” politiškai motyvuoto atjungimo nuo banko. Toliau šaltinis teigė, kad susitikimo metu bankininkai pripažino, jog N. Farage’o debankingas „paveikė visuomenės pasitikėjimą visu sektoriumi”, ir pažadėjo, kad laikysis būsimos vyriausybės politikos šiuo klausimu, kad „atkurtų pasitikėjimą”.

Bankininkai taip pat esą susitarė nedelsiant pradėti įgyvendinti kai kuriuos numatomus įstatymo pakeitimus, o ne laukti, kol bus priimti teisės aktai.

Tikimasi, kad iki rudens parlamentui bus pateiktas įstatymo projektas, kuriuo bus nustatytos taisyklės dėl banko sąskaitų uždarymo. Pagal šiuo metu svarstomą sistemą bankai, prieš uždarydami sąskaitas, turės iš anksto įspėti klientus prieš 90 dienų ir paaiškinti, kodėl tai daro, tačiau tam tikros išimtys bus daromos tais atvejais, kurie gali turėti įtakos policijos atliekamiems tyrimams.

Tačiau, kaip teigiama, svarbiausia yra tai, kad vyriausybė taip pat svarsto galimybę į įstatymo projektą įtraukti nuostatą, pagal kurią bankai būtų įpareigoti laikytis žodžio laisvės principų, o tai būtų sąlyga, kad jie gautų licenciją veikti Jungtinėje Karalystėje.

Be laukiančių įstatymų pakeitimų, N. Farage’o skandalo centre atsidūrusiai bankų grupei „NatWest” gali grėsti finansinės sankcijos arba vyriausybės tyrimai dėl politiškai inspiruoto sprendimo atsisakyti aptarnauti N. Farage.

Danni Hewson, „AJ Bell” finansų analizės skyriaus vadovė, sakė: „NatWest” nėra paprastas bankas; beveik 40% jo akcijų vis dar priklauso Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojams, o šio epizodo politinės ir reguliavimo pasekmės tikriausiai bus jaučiamos dar ne vieną mėnesį.”

N. Farage’as sakė, kad ketina ir toliau smogti bankams ir, kad susirinks kartu su kitais šalies žmonėmis, kuriems neteisingai uždarė sąskaitas, ir pažadėjo: „Aš padarysiu viską, kad būčiau jų balsas”.

Politiškai kalbant, gali būti, kad „Brexit” lyderis padovanojo sunkumų patiriančiai torių vyriausybei politinę poziciją, kuri iš tikrųjų yra populiari visuomenėje.

Tuo tarpu Leiboristų partija, regis, buvo pasiryžusi stoti bankų pusėn, o tai ironiška, turint omenyje jų tariamą įsipareigojimą darbininkų klasei. Vis dėlto, atrodo, kad kairiųjų priešiškumas žodžio laisvei nugalėjo, nes daugelis teigia, kad bankai, kaip privačios įmonės, turėtų turėti galimybę atsisakyti klientų dėl politinių priežasčių.

Šiai pozicijai prieštaraujantys argumentai teigia, kad bankai nėra paprastos įmonės ir, kad šiais laikais jie teikia paslaugas, kurios yra būtinos norint veikti visuomenėje.

Buvęs Brexit ministras lordas Davidas Frostas, remdamasis britų kairiųjų tendencija, pareiškė, kad Leiboristų partija „neprieštarauja tam, kad privačios įmonės baustų jus už jūsų politines pažiūras. Jie nuėjo ilgą kelią nuo profsąjungų narių rėmimo prieš darbdavių juoduosius sąrašus”.

„Savo širdyje leiboristai yra kartu su naujuoju esteblišmentu, kuriam patinka nurodinėti, ką galite daryti ir galvoti”, reziumuoja „Breitbart News”.