infa.lt

Italijos premjerė Giorgia Meloni (dešinėje) kalbasi su Tuniso prezidentu Kaïs Saïed per tarptautinę konferenciją migracijos klausimais Romoje, sekmadienį, 2023 m. liepos 23 d. (AP Photo/Gregorio Borgia)

Roma (AP) – Italijos premjerė Džordžija Meloni (Giorgia Meloni), sekmadienį surengusi maždaug 20 valstybių, ES pareigūnų ir tarptautinių organizacijų aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą nelegalios migracijos srautams sustabdyti, paragino kurti naujus, lygiavertiškesnius Europos ir migrantų kilmės bei tranzito šalių santykius.

Vienos dienos konferencija – tai G. Meloni iniciatyva, kuria siekiama, kad Italija taptų lydere sprendžiant Viduržemio jūros regiono valstybėms aktualius klausimus.

Pagrindiniai iš jų – migracija, nes Italija kasdien sutinka šimtus naujų atvykėlių prie Europos pietinės sienos, taip pat energetika, nes Europa tikisi, kad Afrika ir Artimieji Rytai visam laikui pakeis Rusijos tiekimą.

Žmogaus teisių gynimo grupės mano, kad susitikime, kuriame dalyvauja valstybės iš Šiaurės ir sub-Sacharos Afrikos bei Artimųjų Rytų, kuriamas ateities veiksmų planas, ir nerimauja, kad jis prilygs prieš migrantus nukreiptai politikai, pagal kurią Afrikai tektų pareiga neleisti afrikiečiams patekti į Europą.

Susitikimo atidarymo metu Meloni sakė, kad Vakarų arogancija greičiausiai sutrukdė išspręsti migrantų problemą. Ji pasiūlė keturias pagrindines būsimo bendradarbiavimo kryptis: kovoti su migrantais prekiaujančiomis nusikalstamomis organizacijomis, geriau valdyti migrantų srautus, remti pabėgėlius ir padėti kilmės šalims.

„Vakarai pernelyg dažnai sudaro įspūdį, kad yra labiau suinteresuoti duoti pamokymus, o ne padėti”, – sakė Meloni. „Tikriausiai būtent dėl šio nepasitikėjimo buvo sunku pasiekti pažangos ieškant sprendimų.”

Ji teigė, kad jei srautai būtų geriau valdomi, atsirastų daugiau erdvės legaliai migracijai.

„Šiais laikais, kai tiek daug dėmesio skiriama teisei migruoti, nepakankamai dėmesio skiriame teisei nebūti priverstam emigruoti, nebūti priverstam bėgti iš savo namų, nebūti priverstam palikti savo žemę ir palikti šeimos narius ieškant naujo gyvenimo.”

Konferencija rengiama atsižvelgiant į tai, kad migrantai iš Tuniso buvo išstumti atgal į Libiją, kur įstrigo dykumoje.

Popiežius Pranciškus tradiciniame sekmadienio palaiminime paragino Europos ir Afrikos lyderius rasti sprendimą dėl tūkstančių žmonių, kurie yra užblokuoti prie sienų Šiaurės Afrikoje.

„Tūkstančiai jų jau kelias savaites patiria neapsakomas kančias, yra įkalinti ir palikti dykumose”, – sakė pontifikas. „Tegul Viduržemio jūra nebebūna mirties ir nežmoniškumo teatru”, – sakė popiežius, ragindamas jausti „brolybę, solidarumą ir svetingumą”.

Romos aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko praėjus savaitei po to, kai vienas iš pagrindinių jo dalyvių, Tuniso prezidentas Kais Saiedas, susitikime, kuriame dalyvavo Meloni ir ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pasirašė supratimo memorandumą dėl visapusiškos strateginės partnerystės.

Finansinės detalės nebuvo paskelbtos, tačiau ES pažadėjo skirti beveik 1 mlrd. eurų, įstrigusios Tuniso ekonomikos išjudinimui, ir 100 mln. eurų sienų kontrolei, taip pat paieškos ir gelbėjimo misijoms jūroje bei imigrantų, neturinčių leidimų gyventi šalyje, repatriacijai.

Migrantai moka tūkstančius dolerių prekeiviams žmonėmis už pavojingą kelionę per Afrikos dykumas. Daugelis jų praneša, kad pakeliui patiria kankinimus ir kitokį smurtą. Šimtai jų kasmet nuskęsta jūroje, bandydami pasiekti Italiją trapiomis valtimis.

Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, šiemet Viduržemio jūroje jau žuvo arba dingo be žinios daugiau kaip 1 900 migrantų, taigi nuo 2014 m. iš viso žuvo ir dingo be žinios 27 675 žmonės. Dar 483 žmonės šiemet žuvo arba dingo be žinios Afrikoje.