infa.lt

youtube kadras

VRM puslapyje paskelbta informacija, kurioje sakoma, kad Lietuvoje identifikuojama vis daugiau pastatų, kuriuose gyventojai karinės agresijos atveju galės pasislėpti kelioms valandoms.

Tie pastatai nėra specialiai pritaikyti šiam tikslui, tiesiog pagal A.Bilotaitės rekomendacijas savivaldybėms buvo liepta juos tokius atrasti ir pažymėti kaip „priedangas”.

„Specialiuoju priedangos ženklu pažymima vis daugiau statinių visose šalies savivaldybėse. Pablogėjus geopolitinei ir saugumo situacijai regione, iš naujo įsivertinome Lietuvos civilinės saugos sistemos būklę ir trūkumus.  Nors tiesioginio pavojaus nėra, plečiamas priedangų tinklas ir jų žymėjimas leis šalies gyventojams jaustis geriau informuotiems ir saugesniems“, – teigia vidaus reikalų [vice]ministrė Agnė Bilotaitė (Informacijoje pažymėta, kad ji „viceministrė” – gal mes kažko dar nežinome?).

Pranešime teigiama, kad „šalies savivaldybėse papildomai identifikuoti dar 400 priedangoms tinkami pastatai. Iš viso priedangų, skirtų apsisaugoti karinių grėsmių atveju, šalyje jau – 2 272” su optimizmu praneša A.Bilotaitė, bet ką reiškia „identifikuoti”?

Pritaikyti pasislėpti žmonėms nuo bombardavimo ar raketų atakos? – Greičiausiai ne, nes tokiems atvejams statomos atskiros slėptuvės su storomis sienomis ir perdangomis, galinčiomis atlaikyti sprogimą, taip pat turinčios autonominę ventiliacijos sistemą, jei kartais užgriūtų įėjimą ir tektų ilgai laukti kol jis būtų atkastas. Ką jau turėjome progos stebėti vykstant Ukrainoje.

Apie jokias statybas kalba, žinoma, neina. Kalbama tik apie tokių pastatų „identifikavimą”, kuris vykdomas pagal kiekvienos savivaldybės individualų supratimą ir turimų pastatų asortimentą.

Kadangi rinktis nėra iš ko, A.Bilotaitė raminančiai praneša, kad slėptuvėmis arba kaip ji jas vadina „priedangomis” gali pilnai būti „identifikuoti” šie statiniai, citata:

„Priedangoms tinka gyvenamieji daugiabučiai, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statiniai ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, rūsiai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių ir įstaigų sanitarinės buitinės patalpos, nedegių medžiagų sandėliai ir kt.”

Geriausiai pasislėpti nuo bombų ar raketų, žinoma, tinka plonasieniai nešildomi sandėliai su dekoratyviniu stogu nuo lietais ir sniego, kokie dažniausiai statomi šiandien iš ekonominių paskatų. Nors visi kiti statiniai irgi nekelia ypatingo pasitikėjimo, kaip, pavyzdžiui, daugiabučiai ar laisvalaikių ir pramogų centrai. Bet juk svarbu „identifikuoti” ar ne taip?

Bet pasirodo Lietuvoje ir jų trūksta.

Jau „identifikuotuose” galėtų slėptis maždaug 660 tūkst., arba 23% šalies gyventojų. Bendras siektinas rodiklis šalies mastu – kad priedangų užtektų 50% gyventojų (miestų savivaldybėse – 60%, rajonų – 40%), „identifikavimo” problemas dėsto VRM ministrė (tikėtina) A.Bilotaitė.

Ką daryti likusiems, kuriems laiku nespėta „identifikuoti” priedangos?

Tai juk pasakyta – „priedangai” tinka ir daugiabučiai – slėpkitės savo namuose ir melskitės (teks prisiminti Dievą ir maldas), kad pro langą ar pramuštą sieną neįskristų raketa.

O ką reikėtų daryti nuolatinių oro atakų atveju?

Tada rekomendacija – įsiprašyti į draugus pas A.Bilotaitę – vyriausybei garantuotai vietos paruoštos tikrai ne daugiabučiuose ar pramogų centruose.