infa.lt

chinabuddhismencyclopedia.com

Gautas naujas nelygybės išsaugojimo visuomenės sandaroje dėsnio patvirtinimas.

Nelygybė yra neliečiamas visuomenės socialinės struktūros pagrindas. Šio pagrindo fundamentalumą lemia du „visuomenės prigimties dėsniai”: Mato dėsnis ir Didžiojo Getsbio dėsnis. Abu dėsniai stabiliai veikia jau daugiau kaip 5 tūkstančius metų, nepaisant didžiulių pokyčių visose srityse – nuo ekonomikos iki technologijų.

Mato dėsnis (poveikis) (https://t.me/theworldisnoteasy/303) jau šimtmečius neleidžia vargšams praturtėti, o turtinguosius daro vis turtingesnius ir turtingesnius (palyginti su vargšais).

O Didžiojo Getsbio dėsnis (https://wiki5.ru/wiki/Great_Gatsby_curve) galutinai engia vargšus, ne tik darydamas juos vis skurdesnius (turtingųjų atžvilgiu), bet ir mažindamas jų galimybes bent jau ateityje sulaukti sėkmės dėl socialinio mobilumo.

Bendra šių dviejų dėsnių formulė apibrėžia nelygybės išlikimo visuomenės prigimtyje dėsnį – turtingieji išlieka turtingi, nes socialinis statusas iš kartos į kartą perduodamas net geriau nei žmogaus augimas (https://www.zmescience.com/research/social-mobility-inheritance-064654/).

Kitaip tariant, socialinis statusas šeimose perduodamas geriau nei paveldimos fizinės savybės.

Ar tai reiškia, kad turtingiems ar neturtingiems žmonėms lemta tokiais išlikti, tarsi tai būtų jų „genuose”?

Deja, taip ir yra. Nors visada bus istorijų apie tai, kaip iš peršokama į „kunigaikščius:, daugumai žmonių socialinis mobilumas yra nepaprastai sudėtinga užduotis.

Kasmet daugėja tai patvirtinančių tyrimų.

Pavyzdžiui.

turtingiausios Florencijos šeimos nesikeitė mažiausiai šešis šimtmečius (https://expert.ru/2016/05/21/florentsiya/). Tarp turtingiausių XV ir XXI a. mokesčių mokėtojų sutampa beveik 900 pavardžių.

Anglijoje tyrėjai užregistravo šeimas, kurių socialinė padėtis ir turtas tam tikrame šalies regione išliko tokie patys aštuonis šimtmečius arba 28 kartas (https://blogs.lse.ac.uk/politicsandpolicy/social-class/).

Dar labiau stebina tai, kad net ir po pusės tūkstantmečio tokių šeimų atstovai tebevaldo tas pačias verslo rūšis (žemvaldžiai lieka žemvaldžiais, juvelyrinių namų savininkai tebesiverčia juvelyrikos verslu ir t. t.).

Panaši istorija ir su prestižinėmis švietimo įstaigomis. Oksfordo ir Kembridžo universitetų studentų sąrašuose tyrėjai nustatė (https://blogs.lse.ac.uk/politicsandpolicy/social-class/), kad 1086 m. Domesday Book, kurioje įrašytos daugelio stambių žemės savininkų pavardės, kolosaliai daug normanų šeimų pavardžių iš 1066 m. normanų užkariavimų.

Panašiai yra ir su universiteto dėstytojais. Apie didelio masto eksperimentinį amžinosios nelygybės formulės įrodymą rašiau pranešime „Profesoriumi bus ne tavo sūnus, o profesoriaus sūnus” (https://t.me/theworldisnoteasy/1608). T. y. anekdotas apie pulkininko sūnų, kuris turės ne aukštesnį laipsnį nei jo tėvas, nes generolu bus generolo sūnus, yra kraupi gyvenimo tiesa. Taip buvo visada ir visur: ir kariuomenėje, ir valstybės tarnyboje, ir versle.

Ką tik paskelbta studija „Socialinio statuso paveldėjimas: Anglija, 1600-2022 m.” (The inheritance of social status: England, 1600 to 2022) (https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.2300926120) yra dar vienas ir labai svarus to įrodymas.

422 374 Anglijos gyventojų (nuo 1600 iki 2022 m.) genealoginis medis turi koreliacijų ne tik su tiesioginių giminaičių, bet ir ketvirtos eilės pusbrolių ir pusseserių socialinio statuso sąsajų.

Šios koreliacijos kiekvienoje kartoje mažėja tik 0,79 karto. Be to, išsilavinimas niekaip nepadidino bazinių socialinio mobilumo rodiklių. Socialinis statusas šiame tyrime matuojamas šešiais rodikliais: užimtumo statusu, aukštojo išsilavinimo statusu, raštingumu, būsto išlaidomis, įmonės valdymu ir gyvenamosios vietos daugialypės deprivacijos indeksu.

Trumpai tariant, kaip Vysockio dainoje – … jei bukas tu kaip medis ir gimęs baobabu, tai tūkstantmetį juo ir liksi, kol numirsi.