infa.lt

2022 m. sausį Merilendo universiteto mokslininkai pranešė apie pirmąją sėkmingą GMO kiaulės širdies transplantaciją žmogui – 57 metų pacientui, sergančiam nepagydomu širdies nepakankamumu, buvo sėkmingai persodinta kiaulės širdis ir jis beveik du mėnesius gydėsi, tačiau vėliau staiga mirė.

Nepaisant vyro mirties, tai yra sėkminga transplantacija mokslui ir svarbus etapas medicinos istorijoje, tačiau mirtinų pasekmių priežastys vis dar tiriamos. Dabar mokslininkai pateikė pirmąją ataskaitą, kurioje atskleidžiamos detalės.

Apie 57 metų paciento Deivido Beneto mirtį po sėkmingos ksenotransplantacijos pranešta 2022 m. kovą. Po operacijos vyras buvo atsigavęs, jo būklė stabilizavosi ir jis porą mėnesių sparčiai taisėsi, tačiau po kelių dienų viskas pasikeitė – jo būklė drastiškai pablogėjo ir jis mirė.

Jo mirties metu mokslininkai nebuvo iškėlę jokių hipotezių dėl jo mirties priežasties. Vėliau buvo pranešta, kad jo širdis buvo elektriškai nestabili, o tai galėjo turėti įtakos mirčiai.

Tuo metu mokslininkai pranešė, kad priežastis galėjo būti netikėti elektriniai pokyčiai kiaulės širdyje – dėl genų modifikacijų jos elektrinis laidumas pasirodė esąs nevienalytis. Dabar pateikta pirmoji išsami ataskaita apie transplantacijos rezultatus ir tikėtiną mirties priežastį.

Komanda atliko išsamius fiziologinių procesų tyrimus ir ištyrė paciento audinių mėginius. Buvo žinoma, kad visi parametrai, įskaitant echokardiografiją, iki 47 dienos po operacijos buvo normalūs ir nebuvo jokių ūmaus atmetimo požymių.

Nauji duomenys rodo, kad imuninės sistemos gaminami antikūnai galėjo sukelti mirtį. Manoma, kad antroji priežastis buvo intraveninis imunoglobulinas, kuris pacientui buvo du kartus suleistas antrąjį mėnesį. Stebėjimai parodė, kad tai galėjo neigiamai paveikti širdies kraujagyslių endotelio sluoksnį.

Galiausiai trečioji priežastis, mokslininkų nuomone, galėjo būti latentinio citomegaloviruso buvimas kiaulės širdyje. Virusas galėjo suaktyvėti nutraukus antivirusinį gydymą ir sukelti uždegiminę reakciją. Tuo tarpu galutinių įrodymų, kad virusas paciento organizme išplito už širdies ribų, nėra.

„Unikali operacija suteikė vertingų pamokų ateičiai”, – sakė mokslininkai. Ateityje atliekant ksenotransplantacijas būtinai bus atsižvelgiama bent jau į išsamią paciento imuninių ląstelių analizę, kad būtų galima kuo anksčiau numatyti atmetimo riziką. Tai gali būti labai svarbu sėkmingam operacijos rezultatui ilguoju laikotarpiu.

Kol kas neaišku, kada bus suplanuota kita tokia ksenotransplantacija. Akivaizdu, kad kol kas mokslininkai turi patikrinti visas hipotezes ir pakoreguoti priešoperacinio ir pooperacinio gydymo protokolus.