infa.lt

JAV Aukščiausiasis Teismas pasisakė prieš pozityviąją diskriminaciją

Šiandien JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė svarbų sprendimą: po dešimtmečius trukusių plataus masto kalbų apie būtinybę skatinti „pozityviosios diskriminacijos” idėją, padedant tautinių mažumų atstovams, teismas nusprendė, kad pagrindinis šio termino akcentas yra daiktavardis, o ne būdvardis. Todėl, kaip ir bet kokia kita diskriminacija, ji prieštarauja Konstitucijai.

Pastaruosius 45 metus JAV Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad visi yra lygūs prieš šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau ši bendra taisyklė turi tam tikrą išimtį – aukštąjį mokslą. 1978 m. Aukščiausiasis Teismas garantavo universitetams teisę įdarbinti studentus remiantis savo principais ir įsitikinimais, o rasė gali būti vienas iš atrankos kriterijų.

Studentai buvo priimami ne tik pagal asmeninius pasiekimus ir pažymius, bet daugeliu atvejų ir pagal etninę kilmę.

Šiai politikai priešinosi judėjimas „Studentai už sąžiningą priėmimą”, kurį įkūrė teisininkas aktyvistas Edvardas Blumas (Edward Blum), organizavęs daugybę teismo procesų prieš rasinę diskriminaciją įvairiose srityse. Šis judėjimas padavė į teismą du šalies universitetus: Harvardo koledžą ir Šiaurės Karolinos universitetą.

Byloje prieš Šiaurės Karolinos universitetą ieškovai teigė, kad universitetas diskriminavo baltuosius ir azijiečius, teikdamas pirmenybę juodaodžiams, ispanakalbiams ir Amerikos indėnams.

Byloje prieš Harvardą ieškovai teigė, kad universitetas diskriminavo Azijos amerikiečius, vertindamas subjektyvius priėmimo kriterijus, tokius kaip patrauklumas, drąsa ir geranoriškumas, ir iš esmės sudarydamas kliūtis šiai kandidatų kategorijai įstoti į universitetą.

Abu universitetai laimėjo bylas prieš ieškovus pirmosios instancijos federaliniuose teismuose. Harvardui taip pat pavyko laimėti apeliaciniame teisme. Abu universitetai patvirtino, kad dešimtmečius vadovavosi ankstesniu 1978 m. Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir, kad mažumų kilmės pareiškėjo rasė gali būti papildomas pliusinis veiksnys, didinantis priėmimo galimybes.

Dabar jie ir kitos aukštosios mokyklos turės vadovautis naujuoju aukščiausiųjų teisėjų sprendimu.

Šiandien Aukščiausiasis Teismas 6 balsais prieš 3 (PDF) nusprendė, kad toks selektyvus priėmimo metodas yra tokia pati rasinė diskriminacija, kaip ir juodaodžių teisių paneigimas.

O Amerika oficialiai jo atsisakė 1964 m. liepą. Ir uždraudė šalies aukštosioms mokykloms apskritai atsižvelgti į rasę kaip į priėmimo kriterijų.

„Panaikinti rasinę diskriminaciją reiškia ją visiškai panaikinti”, – teismo sprendime cituojamas vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas, prie kurio prisijungė teisėjai Clarence’as Thomasas, Samuelis Alito, Neilas Gorsuchas, Brettas Kavanaugh ir Amy Coney Barrett, – „Su mokiniu turėtų būti elgiamasi atsižvelgiant į jo individualią patirtį, o ne į rasę. Daugelis universitetų per ilgai elgėsi priešingai”.

Teisėjai, pasisakę už dabartinę dviejų universitetų politiką, pateikė tą patį argumentą, kurį teisėjai ir universitetai pateikdavo per pastaruosius kelis dešimtmečius – įtrauktį ir rasinės įvairovės svarbą. „Teismai dar labiau įtvirtino rasinę nelygybę švietimo srityje – mūsų demokratinės valdžios ir pliuralistinės visuomenės pagrindą”, – sakė teisėja Sonia Sotomayor.

Formaliai sprendimas taikomas dviem konkretiems universitetams, tačiau akivaizdu, kad jis atveria kelią ginčyti „pozityviosios diskriminacijos” programas ir kitose šalies aukštosiose mokyklose.

Tačiau tyrimai rodo, kad dauguma universitetų ir kolegijų, į kurias priimama daugiau nei pusė stojančiųjų Jungtinėse Valstijose, priimdami studentus neatsižvelgia į rasę ir etninę priklausomybę. Todėl, daugelio ekspertų teigimu, teismo sprendimas visų pirma paveiks elitinius universitetus, kuriuose tokios programos egzistuoja.

JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas jau sukėlė daug triukšmo. Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidens pareiškė, kad griežtai nesutinka su Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Jo nuomone, teisėjai neatsižvelgė į dešimtmečiais kurtus precedentus. Prezidentas pabrėžė, kad JAV vis dar egzistuoja rasinė diskriminacija, ir paragino universitetus atsižvelgti į tai priimant studentus.

Vis dėlto, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, didžioji dauguma amerikiečių mano, kad priimant studentus neturėtų būti atsižvelgiama į etninę kilmę ir rasę. Praėjusiais metais atliktoje „Pew Research” apklausoje taip teigė 74% respondentų. Vasario mėn. atliktoje „Reuters/Ipsos” apklausoje 62% amerikiečių pritarė tokiai pačiai nuomonei.

Vis dėlto tam tikra paguoda pozityviosios diskriminacijos šalininkams yra tai, kad, remiantis kita „The Associated Press ir NORC” apklausa, didžioji dauguma amerikiečių (63%) mano, kad Aukščiausiasis Teismas neturėtų drausti atsižvelgti į etninę kilmę ir rasę priimant į universitetus.