infa.lt

„Brexit“ po trijų mėnesių: Pirmosios pasekmės Britanijai ir ES

„Brexit“ po trijų mėnesių: Pirmosios pasekmės Britanijai ir ES

03 spalio
01:02 2016
Brexit

PA nuotrauka

„Prieš tris mėnesius, birželio 23 d., Britanija referendumu balsavo už išėjimą iš Europos Sąjungos. Nežiūrint į daugybę prognozių ir apklausų, laimėjo „brexit“ šalininkai“, – primena BBC.

Jų oponentai buvo šokiruoti, Deividas Kameronas (David Cameron) atsistatydino. Naujoji Britanijos premjerė Tereza Mei (Theresa May), tik pradėjusi eiti pareigas, iš karto pareiškė, jog neatsisako įgyvendinti referendumo rezultatų. „brexitas reiškia brexitą“, – lakoniškai ir griežtai pareiškė ji.

Tačiau ar per tris mėnesius, praėjusius po referendumo, mums – Britanijai, Europos Sąjungai ir likusiam pasauliui – tapo aiškiau, ką gi reiškia tas „brexit“?

Brexito“ likimą „Penktojo aukšto“ vedėjas Sergejus Zakinas aptaria su Britanijos parlamento Lordų rūmų referente Helena Samueli (Helen Samueli) ir politologu iš Prahos Jurijumi Fiodorovu (Юрий Федоров).

Sergejus Zakinas: Britanijos išėjimo iš ES priešininkai šaliai pranašavo ekonominį krachą ir politinį chaosą. Šito neatsitiko – bent jau tokiu mastu, apie kurį kalbėjo buvęs finansų ministras Džordžas Osbornas (George Osborne). Bet ir pats „brexitas“ dar neprasidėjo. Užsienio reikalų ministerijos vadovas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) sakė, jog tai įvyks kitų metų pradžioje. Terezos Mei atstovė teigė, jog galutinį sprendimą priims ministrė pirmininkė – tada, kada bus galima tikėtis geresnių sąlygų Britanijai. Kas tai per sąlygos?

Helena Samueli: Nėra visiškai aišku, ką ji turi omenyje. Tačiau ji teigia, kad tai vyks kitų metų pradžioje. Verta šiek tiek luktelėti, pasiruošti ir pradėti derybas. O neoficialios derybos jau dabar vyksta. Jos tęsis mažiausiai du metus, todėl kad šalia to bus aptariama, kaip išeiti iš ES ir kokie po to bus santykiai (tarp ES ir Britanijos). Mes balsavome už „brexitą“, ekonominio chaoso nėra.

S. Z.: Tačiau kai kas pablogėjo.

H. S.: O kai kas pagerėjo, kai kurie dalykai liko nepakitę. Ekonomika laikosi. Ir pranašauto politinio kracho taipogi nesimato.

S. Z.: Tereza Mei pareiškė, jog palikdama ES, Britanija nepalieka Europos. Borisas Džonsonas dar kampanijos dėl išėjimo iš ES metu teigė tą patį. Tačiau Europos likimas irgi miglotas. Paskutiniame ES viršūnių susitikime Bratislavoje, vykusiame prieš savaitę, išaiškėjo nemažai problemų. Darosi akivaizdu, jog Centrinės ir Rytų Europos šalys turi savų interesų, o Vakarų – savų. Kas laukia ES per tuos du metus, kuomet vyks derybos dėl Britanijos išėjimo?

Jurijus Fiodorovas: Niekas nežino, kas laukia ES. Pesimistinės nuomonės tokios, jog paskui Britaniją išeis Prancūzija, Nyderlandai ir eilė kitų šalių. Optimistai mano, jog „brexitas“ nėra atsitiktinis reiškinys, o proceso, ilgą laiką vykusio Europoje, atspindys.

Galiausiai britai nusprendė, jog neigiama buvimo ES pusė persveria teigiamą. Tačiau tiesioginę paspirtį sprendimui davė migracijos krizė. Daugelio ES šalių gyventojai suprato, jog nei nacionalinės vyriausybės, nei Briuselis nesupranta, ką gi daryti su tuo migrantų antplūdžiu. Tai kelia izoliacionistines nuotaikas.

Esmė tame, ar Europos administracija sugebės atlikti europietiškų institutų praktinės veiklos ir pačios veiklos filosofijos reformą taip, kad ji taptų dar efektyvesnė. Ryškiausias pavyzdys – prieštaravimai tarp Dublino ir Briuselio dėl korporacijos Apple, veikiančios Airijoje, apmokestinimo.

Airija suinteresuota kompanijos plėtra, naujų darbo vietų kūrimu ir taip toliau, o Briuselis reikalauja smarkiai padidinti jos apmokestinimą, o tai gali įtakoti Apple išėjimą iš Airijos. Piršdamas bendras schemas, dažnai besiremiančias ideologinėmis koncepcijomis, Briuselis nepaiso skirtingų šalių specifikos – tai kelia problemas ir meta iššūkį Briuseliui.

S. Z.: Europos komisija paskaičiavo, jog Apple nesumokėjo Airijai milijardų mokesčių ir ši istorija tapo tikra dovanėle „brexito“ šalininkams. Taipogi matome, kaip migrantų problema sudavė smūgį Angelos Merkel reputacijai, kuomet jos krikščionys demokratai pralaimi jau ne pirmus rinkimus. Šitai liberaliosios Europos šalininkams kelia siaubą. Liberalųjį atvirumo idealą, kuriuo remiantis statėsi pokario Europa, ištiko krachas. Po referendumo pasireiškė ksenofobijos atvejai, kuomet žmonės nusprendė, jog dabar galima sakyti, jog užsienietis – blogis.

H. S.: Tai nėra Europos pamatų krachas. Ksenofobijos atvejai nėra įrodyti. Buvo vienas atvejis, kai nužudė lenką, bet mes dar nežinome už ką. Deja, ksenofobija ir rasizmas egzistuoja visose šalyse. Referendumas tam neturi jokios reikšmės.

Kuomet 1950 metais buvo sukurta ekonominė sąjunga, ji nenumatė tokio migracijos srauto. Tada atvirumas siejo tik šešias šalis, buvusias maždaug vienodame išsivystymo lygyje. Tuomet netgi Rytų Europa buvo uždara, nebuvo klausimo dėl tų šalių įstojimo. O problema ta, kad ES nėra demokratijos. Šalių viduje ji yra, o sąjungoje – nėra. Žmonės sako: „Mūsų niekas neklausė. Kodėl jie galvoja, kad mes jų tiek priimsime?“. Už tai niekas nebalsavo. O Angela Merkel dabar už tai moka. Į Britaniją iš šio srauto ne daug kas ir atvyko.

S. Z.: Pabėgėlių srautas iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių Britaniją palietė neypatingai. Čia yra savų nacionalinių bendruomenių, daug darbininkų iš Rytų Europos šalių, atvykusių čia kaip ES piliečiai.

H. S.: Todėl teigiama, kad jie užima mūsų darbo vietas. Tačiau nedarbo lygis pas mus nėra aukštas. Taigi, matyt mūsų žmonės taipogi gauna darbą. O jei žmonės iš Rytų Europos neatvažiuotų, kas dirbtų tuos darbus? Apie tai dar derėsimės. Rytų Europos šalims labai svarbu, kad jų žmonės galėtų čia atvykti. Žinoma, geriau būtų, kad jų ekonomika vystytųsi taip, kad jie liktų namuose, bet čia jau kita tema.

S. Z.: Kampanijos metu išstojimo iš ES šalininkai žaidė baimėmis dėl atvykėlių iš Rytų Europos, todėl kad reguliuoti migrantų politiką yra lengviau išstojus iš ES.

H. S.: Buvo ir viena, ir kita. Už išstojimą agituojančiame plakate buvo pavaizduota minia musulmonų.

S. Z.: Tačiau ir Borisas Džonsonas sakė, jog Rytų Europa atima iš britų darbo vietas. Šiuo metu Londone yra Europos parlamento prezidentas Martinas Šulcas (Martin Schulz), taipogi kalbantis apie derybas ir sprendimus dėl Britanijos išstojimo iš ES. Jis teigia, kad reikalingi pragmatiniai sprendimai. Britanija nori išsaugoti priėjimą prie Europos rinkos, tačiau yra prieš judėjimo laisvę, kuri yra viena iš tos rinkos principų. Rasti sprendimą bus ypatingai sunku. Kaip aktuali ši problema Rytų Europai?

J. F.: Kiekviena šalis turi savo specifiką. Didžiausia šio plano problema buvo siejama su darbo jėgos srautu iš Lenkijos. Jis prasidėjo prieš 10-15 metų. Anglijoje vyravo tokia klišė: „lenkų santechnikas“, išstūmęs vietinius anglus, dirba neblogai, bet dažnai nelegaliai, nemoka mokesčių ir už mažesnį atlygį.

Čekijoje situacija kiek kitokia, žmonės linkę dirbti namuose. Gali kilti problemų su Baltijos valstybėmis, iš ten jaunimas išvyksta dėl ten susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties. Problema egzistuoja, tačiau ji priklauso nuo ekonominio išsivystymo skirtumo skirtingose Europos vietose. Manau, jog ji nėra tokia didelė, kad šiandien būtų iškelta į pirmą planą.

Didžioji Britanija labiau yra suinteresuota rinkos kapitalo laisvės išsaugojimu, kadangi Londonas – vienas didžiausių pasaulio finansų centrų. Čia slypi kontinentinės Europos ir Britanijos interesų išsiskyrimas. Todėl pasakyti, kaip klostysis šios dvigubos derybos, yra sunku.

S. Z.: „brexitas“ ir toliau apauga skandaliukais. Vakar BBC rodė dokumentinį filmą apie pasiruošimą referendumui ir jo eigą. Žinomas toris Alanas Dankanas (Alan Duncan) interviu teigė, jog Borisas Džonsonas, agituojantis už pasitraukimą iš ES iš tikro nori tik tapti kitu ministru pirmininku. Pats jis išstojimu netiki ir tenori būti populiaresniu torių tarpe. Suformavus naują vyriausybę, Džonsonas tapo užsienio reikalų ministru, o Dankanas – jo pavaduotoju. Galime skeptiškai vertinti tai, kuo tiki politikas, tačiau atrodo, jog tai kas vyksta tėra kažkoks azartinis žaidimas, ir jo žaidėjai šiek tiek užsižaidė. O mes tapo to žaidimo aukomis.

H. S.: Politikai dažnai nori tapti premjerais, bet aš esu visiškai tikra, jog jam nepavyks. Kodėl mes esame aukos? Tik tada, jeigu tikėtume, jog „brexitas: yra tragedija. Bet tai nėra įrodyta. Priėjimas prie bendros rinkos nėra tas pats, kaip būti tos rinkos dalyviu. Galima turėti priėjimą ir nesilaikyti svetimų įstatymų. Tos derybos tęsis gan ilgai.

S. Z.: Ar galime mes tikėti žmonėmis, vedančiais tas derybas?

H. S.: Mes nežinome, kas derėsis, tai bus valdininkai. Politikai prisijungs vėliau. Tikėti politikai yra sunku, todėl kad jie ne visada sako tiesą, bet ką jie sutars mes sužinosime, sutartis bus paviešinta. Kažkada Džono Meidžoro (John Major) vyriausybė atsisakė publikuoti Mastrichto sutartį – ten buvo visokių detalių, galėjusių sukelti nepasitenkinimą.

S. Z.: Tai apskritai būdinga tokio tipo sutartims. Kai prieš referendumą Deividas Kameronas vedė derybas dėl kompromisų, taipogi sutarė ne visiškai taip.

H. S.: Taigi, jie nieko nepešė ir tai buvo stimulas pradėti „brexitą“.

S. Z.: Jūs optimistai? Derybų rezultatai patenkins ir Britanijos ir Europos lūkesčius?

H. S.: Manau, Britanijai jie bus geri. Dėl Europos sunku pasakyti.

J. F.: Galų gale pavyks rasti kompromisą, kuris patenkins abi puses. Tarptautinėje politikoje įprastai taip ir būna.

parengė: Darius Dimbelis


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar manote, kad karantinas bus atšauktas iki rinkimų spalio mėnesį?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *"Brexit" po trijų mėnesių: Pirmosios pasekmės Britanijai ir ES* - nuoroda: https://infa.lt/8953/brexit-po-triju-menesiu-pirmosios-pasekmes-britanijai-ir-es/