infa.lt

Kaip mobilieji telefonai pakeitė mūsų smegenis

29 balandžio
09:42 2023

Mergina su telefonu

Pirmą kartą mobiliuoju telefonu buvo paskambinta prieš 50 metų, ir nuo to laiko šie prietaisai tapo nepakeičiamais daugiafunkciniais įrankiais, padedančiais mums gyventi. Tačiau kaip jie paveikė mūsų smegenų darbą?

Kaip ir daugelis mūsų, per daug laiko praleidžiu telefone. Ir, kaip ir daugelis, puikiai tai suvokiu bei jaučiu kankinantį kaltės pojūtį, rašo „BBC” autorė Amanda Ruggeri.

Kartais palieku telefoną kitame namo gale arba net išjungiu jį, kad mažiau juo naudočiausi. Tačiau kur kas dažniau, nei norėčiau, paskui jį einu koridoriumi – paprasčiausiai todėl, kad telefone daug ką daryti daug patogiau. Apmokėti sąskaitą? Telefonu. Susitarti susitikti su draugu išgerti puodelį kavos? Telefonas. Telefonas.

Bendrauti su giminaičiais kitame mieste? Telefonas. Pasitikrinti orus, užrašyti straipsnio idėją, nufotografuoti ar įrašyti vaizdo įrašą, sukurti nuotraukų albumą, klausytis podkasto, patikrinti tvarkaraštį, suplanuoti maršrutą, suskaičiuoti, net pasišviesti žibintuvėliu? Telefonas, telefonas ir dar kartą telefonas.

Pirmasis skambutis į mobilųjį telefoną.

Martinas „Marty” Cooperis BBC papasakojo apie pirmąjį istorijoje skambutį mobiliuoju telefonu. Prieš pusę amžiaus jis jį atliko naudodamasis smėlio spalvos plytos dydžio prietaisu, kuris buvo mažai panašus į šiandieninius elegantiškus išmaniuosius telefonus su stikliniais ekranais.

Nors tas prietaisas neturėjo nei žinučių, nei fotoaparato, o baterijos po dešimties valandų įkrovimo veikdavo tik pusvalandį, apie šiuolaikinius išmaniuosius telefonus jis yra prastos nuomonės.

„Daugeliu atžvilgių tai nėra geriausias pasirinkimas, – sako Cooperis. – Pagalvokite: paimate plokščią plastiko ir stiklo gabalą ir priglaudžiate jį prie ausies. Ir dar turite laikyti ranką nepatogioje padėtyje”.

Vieno neseniai atlikto tyrimo duomenimis, suaugęs amerikietis telefoną tikrina vidutiniškai 344 kartus per dieną – arba kartą per keturias minutes – ir praleidžia jame beveik tris valandas per dieną.

Daugelio iš mūsų problema ta, kad, užsukę minutėlei darbo reikalais, pirmiausia patikriname el. paštą, tada pradedame vartyti socialinės žiniasklaidos kanalus ir, patys to nepastebėdami, automatiškai įsitraukiame į nesibaigiantį naršymą.

Tai užburtas ratas. Kuo naudingesni mūsų telefonai, tuo dažniau juos atsiverčiame. O kuo dažniau jais naudojamės, tuo daugiau nervinių jungčių susiformuoja mūsų smegenyse. Tai lemia, kad bet kokiai užduočiai atlikti griebiamės telefono – ir tikriname be menkiausio reikalo.

Nesigilinkime į mūsų pasaulio specifiką, kuriame apskritai viskas yra susiję ir susieta (ta pati socialinė žiniasklaida su savo hiperrealistiniais grožio filtrais). Paklauskime plačiau: ką mūsų priklausomybė nuo visų šių prietaisų daro mūsų smegenims? Ar visa tai blogai, o gal yra ir teigiamų pusių?

Kaip ir reikėjo tikėtis, priklausomybė nuo prietaisų kasmet sparčiai auga – taip sparčiai, kad mokslininkai nespėja paskui juos. Žinome tik tiek, kad kai tik išsiblaškome tikrindami telefoną ar žiūrėdami į pranešimus, tiesiog prašomės bėdos.

Nenuostabu, kad žinome, jog daugiaprogramis darbas iš esmės blogina atmintį ir mažina produktyvumą. Vienas pavojingiausių pavyzdžių – sėdėjimas prie telefono vairuojant. Vienas tyrimas parodė, kad net tik kalbėdami telefonu, o ne gilindamiesi į tekstinius pranešimus, vairuotojai lėčiau reaguoja kelyje.

Tai pasakytina ir apie kasdienes užduotis, kurios nėra tokios svarbios. Kito tyrimo dalyviams daug prasčiau sekėsi vien išgirdus pranešimo garsą – iškalbinga, kad beveik taip pat blogai, kaip ir tiems, kurie kalbėjo telefonu ar rašė trumpąsias žinutes.

Kitaip tariant, ne tik sėdėjimas prie telefono sukelia pasekmes – pats jo buvimas veikia mūsų mąstymą.

Kito neseniai atlikto tyrimo metu tyrėjai paprašė vienų dalyvių padėti telefonus šalia savęs taip, kad jie būtų matomi (pvz., ant stalo), netoliese, kitų – nepastebimi (pvz., rankinėje ar kišenėje), arba palikti kitame kambaryje.

Tada dalyvių buvo paprašyta atlikti keletą užduočių, kad būtų patikrintas jų gebėjimas apdoroti ir įsiminti informaciją, spręsti problemas ir susikaupti.

Paaiškėjo, kad jiems sekėsi daug geriau, kai telefonai buvo kitame kambaryje, o ne šalia, ir nesvarbu, ar jie buvo įjungti, ar išjungti. Ir tai nepaisant to, kad dauguma dalyvių teigė tai darantys nesąmoningai, nes stengiasi apie telefonus negalvoti.

Atrodo, kad pats telefono artumas sukelia „smegenų nutekėjimą”. Galbūt mūsų smegenys pasąmoningai dirba per daug, slopindamos norą patikrinti telefoną arba, atvirkščiai, skirdamos daugiau dėmesio aplinkai (pvz., laukdamos pranešimo). Bet kuriuo atveju dėl išsiblaškymo sunku daryti ką nors kita.

Vienintelis „vaistas”, kaip išsiaiškino tyrėjai, yra palikti prietaisą kitame kambaryje.

Tai buvo bloga žinia. Tačiau, kaip neseniai atrado mokslininkai, mūsų priklausomybė nuo prietaisų turi ir teigiamų aspektų.

Pavyzdžiui, vyrauja nuomonė, kad priklausomybė nuo telefono blogina atmintį. Tačiau nėra viskas taip paprasta. Neseniai atliktame tyrime savanoriams ekrane buvo rodomi sunumeruoti apskritimai ir prašoma juos vilkti į kairę arba į dešinę.

Kuo didesnis skaičius buvo ant apskritimo, tuo daugiau taškų tiriamieji gaudavo už teisingą atsakymą. Pusėje atvejų dalyviams buvo leista ekrane pažymėti, kurie apskritimai kur eina. Likusiais atvejais jie turėjo įsiminti.

Pasirodo, skaitmeniniai priminimai padidino produktyvumą – tai nenuostabu. Kas nustebino? Tai, kad su priminimais dalyviams geriau sekėsi įsiminti ne didelių skaičių ratus, kuriuos jie rašė atskirai, bet mažų skaičių ratus, kurių jie nerašė.

Tyrėjai mano, kad patikėję vertingiausią informaciją prietaisui, dalyviai atlaisvino dalį savo atminties mažiau svarbiai informacijai. Trūkumas? Neturėdami prieigos prie priminimų, dalyviai prisiminė „pigius” apskritimus, bet pamiršo „brangius”.

Prireiks dar daug metų tyrimų, kad būtų galima tiksliai išsiaiškinti, kaip mūsų priklausomybė nuo prietaisų ilgainiui paveikia mūsų valią ir pažinimą. Tačiau yra dar vienas būdas sušvelninti žalingą poveikį. Tai mūsų požiūris į smegenis.

Kaip rašo mano buvęs kolega Deividas Robsonas savo knygoje „Laukimo efektas”, naujausi moksliniai tyrimai paneigė idėją, kad pasitelkę valios jėgą vienam dalykui (pavyzdžiui, pasąmoningai atsispyrę norui pasitikrinti telefoną), „išeikvojame” savo bendruosius išteklius ir nebegalime sutelkti dėmesio į kitą užduotį. Taip gali būti. Tačiau, rašo jis, tai daugiausia tikėjimo klausimas.

Tie, kurie mano, kad mūsų smegenų ištekliai yra riboti (ir kad atsispyrę vienam dalykui negalime atsispirti kitam), iš tiesų dažniau demonstruoja tokį požiūrį per testus. Tačiau tie, kurie mano, kad kuo labiau atsispiriame pagundai, tuo labiau naudojamės šiuo gebėjimu, kitaip tariant, kad smegenų ištekliai yra neriboti, – savikontrolė ar protinis nuovargis nuo vienos užduoties turi mažesnį poveikį kitai užduočiai.

Dar labiau žavi tai, kad „ribotą” arba „neribotą” požiūrį į smegenis daugiausia lemia kultūra. Taigi, Vakarų šalyse, pavyzdžiui, JAV, labiau tikima, kad protas yra ribotas, o kitose kultūrose, pavyzdžiui, Indijoje, vyrauja priešinga nuomonė.

Kokią išvadą iš to padariau?

Kad automatiškai nebesiekčiau telefono, dabar stengiuosi jį palikti kitame kambaryje. Tačiau tai darydama primenu sau, kad mano smegenys turi daugiau išteklių, nei man atrodo, ir kad atsispyrusi pagundai jį patikrinti, kaskart sukuriu naujus neuronų kelius, kurie ateityje man padės lengviau apsispręsti – taip pat ir su kitomis pagundomis.

* Rašydama šį straipsnį autorė kartą pertraukė norėdama patikrinti savo telefoną ir netrukus pastebėjo, kad penkias minutes jį varto. Atsižvelgdama į tai, kaip dažnai rašydama ji galvojo apie telefonus, ji linkusi tai laikyti pergale.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 718

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. Paklauskite    -  2023-04-29, 19:45

    musu tevu,kiek artimu zmoniu ar darbo telefonu numeriu pamena! Ir paklauskite dabartiniu „ismaniosios kartos” atstovu. Ir viskas taps aisku! Anksciau zmones atmintinai zinodavo keliasdesimt reikalingu numeriu. Dabar – ne visi savaji pamena!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...