infa.lt

Naujoje žymaus Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. pasaulinės karo išlaidos pasiekė naują rekordą – 2,224 trilijono JAV dolerių, praneša „Kommersant”.

Labiausiai išlaidos padidėjo Europos žemyne, ypač Rytų ir Vidurio Europoje, kuri gynybos išlaidas padidino iki aukščiausio lygio nuo Šaltojo karo pabaigos. Iš viso 15 šalių teko šiek tiek daugiau nei 80% pasaulio karinių išlaidų, o trims didžiausioms – JAV, Kinijai ir Rusijai – daugiau nei pusė.

SIPRI parengė dar vieną metinę karinių išlaidų apžvalgą. Instituto ataskaita buvo paskelbta šiandien. Per pastaruosius aštuonerius metus pasaulinės gynybos išlaidos didėjo. 2022 m., SIPRI skaičiavimais, jos realiai padidėjo dar 3,7%, iki 2,224 trln. dolerių.

Tai naujas rekordas per visą SIPRI vykdomos stebėsenos laiką. Karinių išlaidų didėjimą visų pirma lėmė Rusijos ir Ukrainos susijusių karo išlaidų didinimas. Tačiau prie šio proceso prisidėjo ir daugelis Europos, Azijos šalių ir Okeanijos šalių. Ekspertai daro išvadą, kad karas Ukrainoje ir didėjanti įtampa Pietryčių Azijoje turėjo didelės įtakos daugelio šalių sprendimams dėl karinių išlaidų.

Europos karinės išlaidos padidėjo 13% iki 480 mlrd. dolerių – tai didžiausias padidėjimas per 30 metų. Vidurio ir Vakarų Europa pernai karinėms reikmėms išleido 345 mlrd. dolerių, t. y. 30% daugiau nei prieš dešimtmetį. Jų karinės išlaidos realiai viršijo 1989 m., kai baigėsi Šaltasis karas, išlaidas. Labiausiai Europos Sąjungoje savo karinius biudžetus padidino Suomija (36%), Lietuva (27%), Švedija (12%) ir Lenkija (11%).

Ekspertai mano, kad Rusijos karinis biudžetas padidėjo 9,2% iki 86,4 mlrd. dolerių (4,1% BVP).

SIPRI pažymi, kad Rusija „krašto gynybai” išleido 34% daugiau, nei buvo numatyta anksčiau. Tai leido Rusijai tapti trečia pagal karines išlaidas šalimi pasaulyje ir per metus pakilti per dvi pozicijas. Kartu ataskaitoje pažymima, kad instituto ekspertai nėra visiškai tikri, jog jų atlikti Rusijos vertinimai atspindi tikrąjį vaizdą, nes Rusijos valdžios institucijos skelbia vis mažiau duomenų, ypač susijusių su saugumo sritimi.

Ukraina gynybai išleido 44 mlrd. JAV dolerių (34% BVP) ir užėmė 11 vietą pasaulio reitinge. Jos karinės išlaidos padidėjo 640% – tai didžiausias santykinis vienos šalies išlaidų padidėjimas nuo 1949 m. Į kitų šalių suteiktą karinę pagalbą Kijevui SIPRI šioje ataskaitoje neatsižvelgė.

Vertinant 2022 m. ir ankstesniais metais karinį biudžetą, labiausiai padidėjo JAV – 887 mlrd. dolerių, t. y. 39% visų pasaulio gynybos išlaidų. Tačiau, kaip teigiama ataskaitoje, didžiąją dalį padidėjimo kompensavo didžiausia per 40 metų infliacija, todėl realiai JAV išlaidos gynybai padidėjo tik 0,7%.

Be to, praėjusiais metais JAV suteikė 19,9 mlrd. dolerių karinę paramą Ukrainai – tai didžiausia karinės pagalbos suma, kurią viena valstybė suteikė kitai nuo Šaltojo karo laikų. Pagal šį rodiklį JAV gerokai lenkia Jungtinę Karalystę (2,5 mlrd. JAV dolerių) ir Vokietiją (2 mlrd. JAV dolerių). Iš viso 2022 m. NATO narių karinės išlaidos sudarė 1,232 mlrd. dolerių.

Kinija išlaikė antrą pagal dydį karinį biudžetą – 292 mlrd. dolerių. 28 metus Pekinas didino savo išlaidas gynybai, o tai yra beprecedentis augimo tempas. „Dabartiniai Kinijos karinių išlaidų prioritetai atitinka 14-ajame 2021-2025 m. penkmečio plane nustatytas gaires.

Jos buvo dar kartą patvirtintos 2022 m. spalį vykusiame 20-ajame Komunistų partijos suvažiavime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Kinijos ginkluotės ir pramonės bazės stiprinimui ir naujausių karinių technologijų, įskaitant dirbtinio intelekto karinį pritaikymą, pažangai”, – aiškinama ataskaitoje.

SIPRI apskaičiavo, kad Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija išleidžia 56% pasaulinių karinių išlaidų.

Indija pagal išlaidas yra ketvirtoje vietoje. Naujojo Delio karinis biudžetas per metus padidėjo 6% iki 81,4 mlrd. dolerių. Penktoje vietoje yra Saudo Arabija, kuri savo išlaidas gynybai padidino 16% iki 75 mlrd. dolerių. Dėl to Rijadas pagal karinį biudžetą paliko tokias šalis kaip Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija ir iš aštuntosios vietos pakilo į penktąją.

Pastaraisiais metais nesiliaujantis pasaulinių karinių išlaidų augimas yra ženklas, kad gyvename vis nesaugesniame pasaulyje, – sakė Nan Tian, SIPRI karinių išlaidų ir ginklų gamybos programos vyresnysis tyrėjas, – Valstybės didina savo karinę galią reaguodamos į blogėjančią saugumo aplinką, kurios pagerėjimo artimiausiu metu jos nenumato.

2022 m. karo išlaidos padidėjo keturiuose iš penkių geografinių regionų. Labiausiai padidėjo Europoje (+13%), po to Artimuosiuose Rytuose (+3,2%), Azijoje ir Okeanijoje (+2,7 %) ir Pietų Amerikoje (+0,3%).

SIPRI duomenimis, Afrika buvo vienintelis regionas, kuriame išlaidos kariniams poreikiams mažėjo.

Per metus Afrikos šalių gynybos biudžetai sumažėjo 5,3% – iki 39,4 mlrd. dolerių. daugiausia išlaidų sumažėjo dėl kelių didelių regiono šalių: Nigerijos (minus 38%), Pietų Afrikos Respublikos (8,4%) ir Alžyro (3,7%). Tačiau Etiopija padidino savo karines išlaidas 88% – iki 1 mlrd. dolerių, nes šalies šiaurėje atsinaujino vyriausybės pajėgų kovos su sukilėlių grupuotėmis.