infa.lt

youtube stop kadras

Mokslininkai patikrino, kaip fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas kartu veikia mirties nuo visų priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką.

Miego trūkumas arba persimiegojimas siejamas su trumpesne gyvenimo trukme. Tuo pat metu „idealus” miegas, kaip parodė ankstesni tyrimai, gali sumažinti ankstyvos mirties riziką.

Tačiau Kinijos mokslininkai iš Guangdongo širdies ir kraujagyslių ligų instituto, Guangdžou medicinos universiteto ir Kinijos Honkongo universiteto išsiaiškino, kaip neutralizuoti kai kuriuos neigiamus nekokybiško nakties poilsio padarinius.

Pasirodo, padėti gali fizinis aktyvumas. Mokslinis darbas paskelbtas „European Journal of Preventive Cardiology” žyrnale.

„Fizinis aktyvumas ir miegas yra pagrindiniai gyvenimo būdo komponentai, užimantys 24 valandų gyvenimo ciklą. Tinkamo fizinio aktyvumo ir sveiko miego laikymasis yra būtini siekiant ilgesnio gyvenimo trukmės.

Žinoma, kad fizinis aktyvumas yra naudingas veiksnys, iki 70% mažinantis ankstyvos mirties riziką. Kita vertus, daugėja įrodymų, kad miego trūkumas arba per ilgas miegas gerokai padidina mirties riziką pagal U arba J formos schemą.

Fiziniam aktyvumui skiriamas laikas ir miegas yra susiję. Tačiau neaišku, kaip fizinis aktyvumas gali sąveikauti su miego trukme ir taip stiprinti sveikatą”, – aiškino tyrimo autoriai.

Jie analizavo Britų biobanko dalyvių duomenis: iš viso 92 221 žmogaus, kurie nuo 2013 m. vasario iki 2015 m. gruodžio nešiojo riešo akcelerometrus aktyvumo lygiui matuoti. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 62,4 metų, kai 52 018 (56,4%) iš jų buvo moterys.

Daugumos – 73,2% – miego trukmė buvo normali – nuo šešių iki aštuonių valandų, 19,7% miegojo per ilgai (daugiau nei aštuonias valandas), o 7,1% miegojo per mažai (mažiau nei šešias valandas). Daugiau nei trečdalis dalyvių (33,4%) buvo fiziškai neaktyvūs.

Tyrėjai taip pat atsižvelgė į amžių, lytį, tautybę, išsilavinimo lygį, metų laiką, kai buvo naudojamas akselerometras, socialinį ir ekonominį asmenybės nepriteklių, kūno masės indeksą, mitybą, žalingus įpročius, darbą ir širdies bei kraujagyslių ligas, vėžį ar diabetą.

Per septynerius stebėjimo metus nuo visų priežasčių mirė 3080 žmonių, 1074 (1,16%) nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir 1871 (2,03%) nuo vėžio.

Tyrėjai atliko trijų tipų analizę, naudodami Cox regresijos modelius, kad ištirtų bendrą miego trukmės ir fizinio aktyvumo poveikį mirtingumui. Naudodami jautrumo analizę, jie dar kartą patikrino savo išvadas.

„Miego trukmė buvo susijusi su mirtingumu dėl visų priežasčių ir širdies, ir kraujagyslių ligų, bet ne su vėžiu. <…> Lyginant su normalia miego trukme, vien tik miego trūkumas smarkiai padidino mirtingumo dėl visų priežasčių [rizikos santykis 1,34] ir širdies bei kraujagyslių ligų (1,56%) riziką”, – teigė tyrėjai.

Mažiausia mirties rizika buvo grupėje, kurioje buvo normalus nakties poilsis ir didelis fizinis aktyvumas. Žemas jo lygis kartu su per mažu arba per dideliu miego kiekiu buvo susijęs su didžiausia mirties rizika: ji buvo atitinkamai 2,51 ir 2,06 karto didesnė.

Vidutinio lygio fizinis aktyvumas, derinamas su mažiau nei šešiomis valandomis miego arba daugiau nei aštuoniomis valandomis miego, jau reiškė atitinkamai 1,63 ir 1,10 karto didesnę mirties nuo visų priežasčių riziką.

Vidutinio intensyvumo ir intensyvus fizinis aktyvumas apsaugojo nuo ankstyvos mirties. Jei žmogus laikėsi PSO rekomendacijų apie 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, tuomet mirtingumo nuo visų priežasčių rizika sumažėjo iki 1,06, jei trūko miego, ir 1,01, jei miego buvo per daug.

Žmonių, kurių fizinis aktyvumas viršijo rekomenduojamą lygį, tikimybė mirti nuo visų priežasčių (rizikos santykis 0,67), širdies ir kraujagyslių ligų (0,61) ir vėžio (0,73) buvo dar mažesnė.

„Mūsų atliktas populiacinis kohortinis tyrimas parodė, kad fizinis aktyvumas ir miego trukmė buvo bendrai susiję su vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių mirtingumo dėl visų priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika.

Taigi, daugumą neigiamų nekokybiško miego padarinių galima sušvelninti padidinus fizinio aktyvumo lygį arba pasiekus bent žemiausią PSO rekomendacijų ribą”, – apibendrino straipsnio autoriai.