infa.lt

foto: Thinkstock

Kovo mėnesį savivaldos rinkimuose išrinktus naujus savivaldybių tarybų narius ir merus pasitiks pokyčiai. Rytoj, balandžio 1 d., įsigalioja Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos bus pradėtas taikyti naujas mero ir tarybos įgaliojimų modelis.

Šia proga pakalbinome Seimo narius, dirbusius naująjį modelį rengusioje darbo grupėje, − Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį Andrių Vyšniauską ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį Eugenijų Sabutį, ir apžvelgėme svarbiausius būsimus pokyčius savivaldos valdymo sistemoje.

A. Vyšniauskas: „Naujasis modelis išgrynina atsakomybes ir funkcijas“

Naująjį modelį rengusios darbo grupės narys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Andrius Vyšniauskas tvirtina, kad šis naujasis modelis labiau atitinka žmonių lūkesčius, nes merai turės realius administracinius įgaliojimus.

„Tai reiškia, kad jie iš tikrųjų galės įgyvendinti tai, ką pažada. Naujasis modelis išgrynina atsakomybes ir funkcijas, todėl bus žymiai aiškiau, kas už ką savivaldoje atsakingas, o merai nebegalės sakyti, kad taryba jiems kažko neleidžia“, − Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biurui sakė politikas.

Pasak A. Vyšniausko, meras turės savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, bus atsakingas už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.

„Tai yra didelis skirtumas, nes dabar merai buvo kolegialios institucijos − tarybos − dalimi. Jie neturėjo vienasmenės atsakomybės, dabar ji bus. Todėl jie bus stipresni, bet kartu naujos pareigos reikš didesnę atsakomybę“, − pabrėžė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.

Kaip teigė A. Vyšniauskas, tarybos turės didžiąja dalimi panašias darbines funkcijas, tik sumažės jų įtaka skiriant vykdomosios valdžios pareigūnus. „Taryba priims svarbiausius sprendimus ir turės plačias mero kontrolės galias.

Be abejo, didžiausia naujo įstatymo kontraversija yra tai, kad meras nebus savivaldybės tarybos nariu. Dėl to pasisakė Konstitucinis Teismas ir aišku, kad tiesiogiai rinktas meras negali būti tarybos nariu, bet vis vien tarybai vadovaus joje nebalsuodamas. Čia buvo padarytas gana kontraversiškas kompromisas, kuris, manau, sulauks daug dėmesio“, − tikino politikas.

„Kaip ir meras, taip ir vicemerai turės viešojo administravimo įgaliojimus. Galės pavestoje srityje priimti sprendimus, pasirašyti dokumentus. Tai vicemerams suteiks daugiau galios, tačiau jie, be abejonės, bus labiau priklausomi nuo mero.

Administracijos direktorius bus skiriamas vienasmeniškai mero ir šis sprendimas buvo padarytas todėl, kad pastaruoju metu vis kildavo konfliktų dėl administracijų direktorių skyrimo ir tai vis privesdavo prie tiesioginio valdymo grėsmės.

Tai nėra gerai ir rengdami naują įstatymą stengėmės eliminuoti tokias procedūrines situacijas, kurios savivaldą priartina prie tikrai negarbingų tiesioginio valdymo situacijų. Dėl vicemerų skyrimų buvo padarytas kompromisas, kurio šalininku nesu“, − kalbėjo A. Vyšniauskas.

E. Sabutis: „Meras taps stipresnė politinė figūra“

Naująjį modelį rengusios darbo grupės nario, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario Eugenijaus Sabučio įsitikinimu, nors nei senasis, nei naujasis modelis nėra tobulas, įsigaliosiančiame įstatyme visgi geriau išgrynintas mero vaidmuo, atliepti vietos gyventojų lūkesčiai.

„Nedidelėse savivaldose žmonės pirmiausia mato merą – žmogų, kuris sprendžia: jie kreipiasi į merą tiesiogiai, jam rašo laiškus ar net žinutes socialiniuose tinkluose. Ir praktiškai niekada gyventojai nerašo tarybai, joje esančiai frakcijai ar frakcijų nariams. Tačiau anksčiau galiojusiame įstatyme meras formaliai nebuvo tas, kuris viską spręstų, išskyrus tuos, kurie prisiimdavo sau tokį vaidmenį“, − pažymėjo E. Sabutis.

Pasak politiko, pagal naująjį modelį, meras tikrai bus tas žmogus, kuris sprendžia. „Žvelgiant iš teisinės pusės, tai yra labai aiškus atskyrimas mums visiems, ir merams, ir taryboms, – tampa aišku, kas yra kas. Taryba yra atstovaujamoji, o meras – vykdomoji valdžia. Meras pavirsta tarsi ministru pirmininku“, − pastebėjo E. Sabutis.

Seimo narys pabrėžė, kad šis įstatymas suteikia visas galimybes aktyviam, energingam ir turinčiam daug idėjų merui pagaliau jas įgyvendinti. Jo įsitikinimu, meras dėl dabartinių ir suteiktų naujų funkcijų taps stipresnė politinė figūra, gal netgi stipriausia politinė figūra savivaldoje.

Tarp reikšmingesnių pokyčių parlamentaras išskyrė merui suteiktą teisę pačiam formuoti savo komandą. „Meras galės apsispręsti ne tik dėl vicemerų, administracijos direktoriaus, bet kartu su taryba ir dėl didesnės mero politinės komandos, įvertinus poreikį, kokiose srityse savivalda turėtų pasitempti ir įdėti daugiau indėlio.

Dabar nė vienas meras negalės sakyti, kad čia ne aš, o taryba man primetė ar paskyrė netinkamus komandos narius. Tačiau didesnė laisvė atneš ir daugiau asmeninės atsakomybės“, − atkreipė dėmesį Seimo narys. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys sakė norintis tikėti, kad su nauja tvarka galbūt baigsis politinis turgus, kuris būdavo anksčiau formuojant valdančiąją koaliciją ir derantis dėl postų.

Pasak E. Sabučio, daug diskusijų buvo dėl to, koks bus tarybos vaidmuo, kokios funkcijos jai lieka. „Tarybai lieka labai daug ir pirmiausia – atstovavimas. Sutarėme, kad taryboje turėtų būti visi lygūs, todėl joje neturėtų būti pirmininko ar jo pavaduotojo“, − sakė Seimo narys.

Be to, anot jo, tarybai suteikta nemažai galių apsispręsti pačiai, pavyzdžiui, taryba turės daugiau laisvės rengiant savo veiklos reglamentą. Parlamentaras akcentavo, kad taryboje taip pat praplėstos opozicijos galios, oficialiai įteisintas opozicijos lyderis ir jo vaidmuo, opozicija turės galimybę du kartus per metus formuoti savo darbotvarkę, posėdžių metu gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus iš mero, vicemerų, direktoriaus, savivaldybės pareigūnų.

Politikas teigė esantis absoliučiai įsitikinęs, kad naująjį modelį pritaikius praktiškai, prie šio įstatymo tobulinimo dar teks grįžti. Be to, pasak jo, vis dar reikia toliau stiprinti jų savarankiškumą, ypač finansinį.

Meras – vykdomoji institucija

Iki šiol meras buvo ne tik savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos narys ir vadovas, bet ir atskira nuo savivaldybės tarybos vienasmenė savivaldybės institucija – savivaldybės, kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto, vadovas.

Dabar, pagal įsigaliosiantį įstatymą, savivaldybės taryba bus atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija. Meras nebebus tarybos narys.

Tarp svarbių naujovių – nuo šių rinkimų pradedamas riboti merų kadencijų skaičius. Šiemet išrinktieji į pareigas galės būti perrinkti dar ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Taigi asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, negalės būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.

Pagal įsigaliosiančius pakeitimus, savivaldybės meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiks savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauks savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, pasirašys savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Merui pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

Kasmet iki birželio 15 dienos meras privalės tarybai raštu atsiskaityti, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, tarybos sprendimai, vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.

Pagal naują tvarką meras, o nebe administracijos direktorius organizuos savivaldybės strateginio planavimo procesą, teiks tarybai tvirtinti savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus, tvirtins detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

Kitaip nei anksčiau, meras nebeturės balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamais klausimais. Tačiau meras turės teisę nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui. Tokiu atveju, savivaldybės taryba galės arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą.

Merui laikinai negalint eiti savo pareigų (pvz., dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo), jį pavaduos vicemeras, tačiau mero įgaliojimams nutrūkus ar naujam merui neprisiekus laikinai jo pareigas eis savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys.

Vicemerai bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

Pagal naują tvarką, vietoj mero pavaduotojo pareigybės atsiras vicemerų pareigybė. Vicemerai turės būti skiriami ne iš tarybos narių, kaip buvo iki šiol. Vicemeras bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius.

Keisis administracijos direktoriaus įgaliojimai, jis bus tik įstaigos vadovas. Kartu bus naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė.

Meras savo vienasmeniu sprendimu turės teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą pirmiausia reikės atsiklausti savivaldybės tarybos. Tačiau jeigu savivaldybės taryba ir nepritars mero siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turės teisę savo sprendimu paskirti jį vicemeru.

Naujomis nuostatomis bus sudaroma galimybė savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerais ar savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau ar juos atleisti, ar ne iš užimamų pareigų, spręs meras.

Savivaldybės taryba, komisijų ir komitetų darbas

Įstatyme įtvirtinama savivaldybės tarybos dauguma, mažuma, opozicija ir opozicijos lyderis. Taip pat patikslinamas tarybos narių frakcijos ir grupės sudarymas, papildomai įteisinama mišri grupė. Be kita ko, nustatoma papildomų teisių savivaldybės tarybos mažumai, opozicijai ir opozicijos lyderiui.

Savivaldybės taryboje, kurią sudaro 27 ir daugiau narių, frakciją turės sudaryti ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, kitose – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai.

Įstatyme nustatoma minimali trukmė, kiek privalu leisti pasisakyti, klausti, atsakyti į klausimus savivaldybės tarybos posėdyje, sudaroma papildoma galimybė savivaldybės tarybos mažumai turėti savivaldybės tarybos mažumos valandą, kurios metu jie turės galimybę užduoti klausimų merui, vicemerams, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus.

Be to, savivaldybės tarybos mažuma kartą per pusę metų turės teisę įtraukti klausimus į vieną savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Dar viena naujovė – savivaldybės tarybos komisijų ir komitetų posėdžiai, išskyrus uždari, turės būti tiesiogiai transliuojami.

Keisis savivaldybės kolegijos sudarymas

Savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją, tikslinamas jos sudarymas ir papildomas klausimų, kuriuos ji nagrinėja, sąrašas, kuris, be kita ko, yra nebaigtinis.

Priimtais pakeitimais išplečiamas asmenų, kurie įeina į savivaldybės kolegiją, sąrašas. Į jį bus įtraukiamas meras, vicemerai, administracijos direktorius, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis. Taip pat įtvirtinama, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu. Kolegijos posėdžiams pirmininkaus meras.

parengė:

Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro patarėjas
Rimas Rudaitis