Edvardo Bergerio filmas „Vakarų fronte nieko naujo” (Im Westen nichts Neues, Vokietija) pelnė „Oskarą” už geriausią filmą užsienio kalba.
Siužetas sukurtas pagal garsųjį to paties pavadinimo Ericho Marijos Remarko (vok. Erich Maria Remarque) romaną apie tarnybą Vokietijos kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metais.
Edvardui Bergeriui tai pirmoji „Oskaro” nominacija.
Iš viso jis yra sukūręs apie 20 filmų ir televizijos serialų, iš kurių pažymėtini šie darbai: „Džekas” (2014), „Vokietija 83” (serialas, 2015), „Siaubas” (2018-2019) ir „Patrikas Melrouzas” (serialas, 2018). „Vakarų fronte nieko naujo” taip pat pelnė septynis Britų kino akademijos apdovanojimus (BAFTA), įskaitant geriausio filmo apdovanojimą.
Citata iš knygos: „…vieną iš tų dienų, kai visame fronte buvo taip ramu ir tylu, jog kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“.”
Dėl geriausio užsienio filmo titulo „Oskaruose” taip pat varžėsi „Argentina 1985” (Argentina), „Arti” (Belgija), „Ia” (Lenkija) ir „Tylenis” (Airija).
Filmo pristatymas:
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Žmonijai uždėta kančia, – karai… Keista, kad karą gali sugalvoti vienas Šėtono apsėstas brokuotas sutvėrimas. Šiuo metu Rusijoje – Putinas. Vienas idiotas sugalvoja ir šimtai tūkstančių eina žudyti kitų iki žūsta patys. Po II-jo statistikoje – milijonai… Jeigu kažkas iš Visatos stebi mus, tai atrodome laukiniais…
Jei tik Putinas kaltas tai kodel nera daugumos norinčių sustabdyti karą?visi susikibe rankom skolina ukrainai ginklams ir isgyvenimui, dvigubus trigubus pelnus krauna, visi gauna savo pyrago dali, kitaip taikos viltis butu
Karas yra didžiulė kančia žmonijai. Po karo visi, visi žmonės lieka sužaloti, jei ne fiziškai, tai dvasiškai ilgam, o gal ir visam. Netektis artimųjų, kovos draugų, baimė, matyti mirtis kitų žmonių, palieka gilų pėdsaką žmogaus psichikoje. Žudyti yra nuodėmė, atimti kitam gyvybę, dėl kažkokių iškteiptų politikų tikslų yra didelis sugedimas. Labiausiai gaila, eilinių, nekaltų žmonių žalojimo, motinų skausmo netekus sūnaus, arba likusio sužaloto. Karas yra prakeikimas, kurį sukursto piktos, velniškos jėgos politikų širdyse. Susiprantama tik po laiko. Gaila, bet tie kurie sumąstė karus ir puolimus, jų vaikai į karą neina ir nežūsta…o turėtų… tada karai greitai liautųsi.