infa.lt

Bulgarijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad „lyties keitimas” teisminiu keliu dabartinėje Bulgarijos teisinėje sistemoje yra neleistinas. Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad „lytis pripažįstama nuo gimimo ir apibrėžia asmenį iki mirties”, praneša lenkų „Niedziela” leidinys.

Sprendime taip pat pažymima, kad asmens „lyties pakeitimas” turėtų neigiamą poveikį jo ar jos galimam sutuoktiniui ir vaikams ir galėtų lemti formalius tos pačios lyties asmenų tarpusavio santykius, būdingus santuokai, o tai prieštarautų Bulgarijos Konstitucijai.

Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad galimas „lyties pakeitimo” pripažinimo reglamentavimas priklausytų ne teismams, o įstatymų leidėjui.

Bulgarijos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad: „Bulgarijos Respublikos teritorijoje galiojančioje materialinėje teisėje nenumatyta galimybė, remiantis Gyventojų registravimo įstatymo nuostatomis, teismine tvarka atlikti duomenų apie lytį, vardą ir pavardę bei vieningą civilinės būklės akto numerį pakeitimą pareiškėjo, teigiančio, kad jis yra transseksualas, civilinės būklės akto byloje”.

Šis sprendimas užbaigia teisės doktrinos skirtumų ir nenuoseklios teismų praktikos laikotarpį. Iki šiol buvo ne tik sprendimų, kuriuose pripažįstama, kad „lyties pakeitimas” yra neįmanomas, bet ir tokių, kuriuose jis leidžiamas.

Aukščiausiasis Teismas priėmė aiškinamąjį sprendimą praėjus dvejiems metams po Bulgarijos Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad lyties sąvoka pagal Konstituciją turėtų būti suprantama tik biologine prasme, taip grįžtant prie pagrindinių teisės principų.

Po šio sprendimo Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „Konstitucija ir visi Bulgarijos teisės aktai grindžiami žmogaus rūšies binarinės prigimties supratimu, lytis pripažįstama gimimo metu ir lemia asmenį iki pat mirties, turi didelę įtaką daugeliui gyvenimo aspektų, lemia konstitucinį asmenų statusą visuomeniniuose santykiuose, įskaitant santuokos, šeimos ir motinystės institucijas”.

Bulgarijos Aukščiausiasis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teisinis asmens „lyties keitimas” taip pat turi įtakos kitiems asmenims – jo vaikams ir sutuoktiniui – ir gali neigiamai paveikti vaikus bei lemti konstituciškai neleistiną abipusių formalių santykių, būdingų santuokai, egzistavimą tarp tos pačios lyties asmenų. (Ta prasme, kad jeigu vyras pasiskelbs moterimi ir bandys „ištekėti” už kito vyro – infa.lt past.)

Tiek Bulgarijos Konstitucinis Teismas, tiek dabar Bulgarijos Aukščiausiasis Teismas teigia, kad tai, ar asmuo, kuris laiko save „transseksualu”, gali teisiškai „pakeisti lytį”, priklauso nuo įstatymų leidėjo.

„Galimybė reguliuoti asmens savęs tapatinimo su priešinga lytimi sąlygas ir pasekmes nepriklauso teismui. Šiam klausimui išspręsti reikia mokslinio vertinimo ne vienoje žinių srityje (biologijos, medicinos, psichologijos, sociologijos, etikos, teisės).

Tik įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius mokslinius požiūrius ir vertybes, kuriomis remiasi visuomenė, turi teisę tai daryti” – daro išvadą Bulgarijos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos dauguma.

„Bulgarijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra dar vienas šalies įsipareigojimo laikytis universalių ir objektyvių principų bei natūralios socialinės tvarkos pavyzdys. Anksčiau šios šalies Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Stambulo konvencija yra nesuderinama su Bulgarijos Konstitucija, taikliai nurodydamas, kad priėmus lyčių ideologijos prielaidas, kuriomis grindžiama konvencija, praktiškai neįmanoma veiksmingai kovoti su smurtu prieš moteris. (vyras pasiskelbęs moterimi galės skriausti moterį ir tai nebus laikoma smurtu prieš moteris, nes abu konflikto dalyviai bus laikomi moterimis – infa.lt past.). Naujausias Aukščiausiojo Teismo sprendimas taip pat gina žmogaus prigimtį, sukurdamas užtvanką lyčių kategorijų dekonstravimo procesui”, – pažymi Katarzyna Klimowicz, Ordo Iuris instituto analitikė.