infa.lt

REUTERS

Vengrijos parlamentas ketina pradėti debatus dėl Šiaurės šalių siekio prisijungti prie karinio aljanso.

Trečiadienį Vengrijos, kaip neramumų kėlėjos Europoje reputacija dar labiau sustiprės, nes Vengrijos parlamentas pradės svarstyti jautrų klausimą: ar uždegti žalią šviesą Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praneša amerikiečių „Politico” leidinys.

Praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po to, kai Madride vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai pritarė jų narystei, Vengrija kartu su Turkija dar turi ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prašymus įstoti į transatlantinį gynybos aljansą,

Nežiūrint į Vengrijos vyriausybės vilkinimą,  NATO narės labiau nerimauja dėl Turkijos galimybės stabdyti Šiaurės šalių stojimą – Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas blokuoja Švedijos paraišką, teigdamas, kad Stokholmas teikia prieglobstį kurdų kovotojams.

Vengrijos ratifikavimo procesas pagaliau prasidės trečiadienį, kai Budapešto parlamente prasidės diskusijos prieš balsavimą, kuris turėtų įvykti kovo antroje pusėje.

Tačiau jau dabar yra ženklų, liudijančių, kad netolimoje ateityje gali kilti problemų.

Orbano nacionalistinės partijos „Fidesz” frakcijos parlamente vadovas Máté Kocsis praėjusią savaitę teigė, kad dabar prasidėjo „rimtos diskusijos” dėl dviejų šalių narystės. Vengrija dabar planuoja siųsti delegaciją į Švediją ir Suomiją išnagrinėti kilusių „politinių ginčų”.

Tokią nuomonę pakartojo ir pats Viktoras Orbanas. Vengrijos lyderis, geležine ranka valdantis savo „Fidesz” partiją, penktadienį viename interviu sakė, kad „nors iš esmės pritariame Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, pirmiausia turime surengti rimtas diskusijas”.

Jis atkreipė dėmesį į ankstesnę Suomijos ir Švedijos kritiką dėl Vengrijos rezultatų teisinės valstybės klausimais ir teigė, kad kai kurie jo partijos nariai abejoja, ar protinga priimti šalis, kurios „skleidžia akivaizdų melą apie Vengriją, apie teisinės valstybės Vengrijoje principus, apie demokratiją, apie gyvenimą čia”.

„Kaip, skamba šis argumentas, – kas gali norėti būti mūsų sąjungininku karinėje sistemoje, kai jie begėdiškai skleidžia melą apie Vengriją?”

Orbano komentarai patvirtino Briuselio nuogąstavimus, kad Vengrijos vadovas gali bandyti pasinaudoti savo įtaka dėl NATO plėtros, kad išsireikalautų nuolaidų teisinės valstybės klausimais.

Suomija ir Švedija buvo vienos iš kritiškiausių balsų prie ES stalo dėl susirūpinimą keliančių teisinės valstybės principų Vengrijoje, nes Budapeštas vis dar yra įsivėlęs į ginčą su Europos Sąjunga dėl įšaldytų Vengrijos lėšų išmokėjimo, Briuseliui prieštaraujant dėl jos demokratijos standartų.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Věra Jourová anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Vengrija turi „labai greitai” sutvarkyti savo teismų nepriklausomumo klausimą, jei nori gauti 5,8 mlrd. eurų dotacijų iš ES COVID-19 ekonomikos atkūrimo fondo.

Helsinkis ir Stokholmas iš esmės nutylėjo apie Budapešte artėjantį balsavimą, iš dalies dėl to, kad nenori iš anksto kelti ginčų.

Ypač Švedija laikosi griežtos linijos santykiuose su Turkija, stengdamasi nesupykdyti Erdogano, nors sąjungininkai dabar pripažįsta galimybę, kad abi šalys galėtų prisijungti prie ES skirtingu metu – akivaizdu, kad Erdoganas gali dar labiau stabdyti Švedijos paraišką.

Pirmadienį Helsinkyje lankėsi NATO vadovas Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg), kurio darbotvarkėje svarbiausias klausimas buvo Suomijos siekis prisijungti prie aljanso. Jis paragino ir Turkiją, ir Vengriją patvirtinti narystės paraiškas – ir kuo greičiau.

„Tikiuosi, kad jie greitai ratifikuos”, – sakė J. Stoltenbergas apie Vengrijos parlamento diskusijas.

Paklaustas, ar šiuo klausimu palaiko ryšius su Vengrija, jis atsakė, kad tai yra suverenių nacionalinių parlamentų sprendimas, ir pridūrė: „Atėjo laikas. Suomija, kaip ir Švedija, atitinka visus kriterijus.

Taigi mes sunkiai dirbame ir siekiame, kad tai būtų įgyvendinta kuo greičiau.”