infa.lt

SGD tanklaivis | foto: „Gazprpm”

Naujajame moksliniame tyrime parodytas namų ūkių išlaidų didėjimo mastas 116 šalių. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl to įspūdingai padidės itin skurstančių žmonių skaičius, rašo „Naked Science”.

2021 m. Rusija eksportavo 12,3% visos į tarptautinę prekybos sistemą patekusios naftos. Dujų atveju šis rodiklis buvo dar didesnis – 23,6%. Nors 2022 m., nepaisant sankcijų, Rusija padidino fizinę naftos gavybą ir eksportą, dujų eksporto apribojimai turėjo įtakos jai, o bendra fizinė vidaus energijos pasiūla pasaulio rinkoje sumažėjo.

Kaip 2022 m. vasario-kovo mėn. prognozavo „Naked Science”, dėl to Rusijos eksporto pajamos nesumažėjo. Tiesą sakant, priešingai, jos gerokai padidėjo ir pasiekė visų laikų aukštumas. Pajamų augimo mechanizmas buvo tas, kad energijos resursų eksporto kainos augo daug sparčiau nei mažėjo jų fizinis tiekiamas kiekis. Tačiau likusiam pasauliui padėtis nebuvo tokia gera.

Tarptautinė mokslininkų komanda, kurios tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Energy”, daugiausia dėmesio skyrė šiai liūdnai problemos pusei. Autoriai surinko duomenis apie energijos kainas 116 šalių ir tada apskaičiavo, kiek turėtų padidėti energijos kainos vietos gyventojams.

Paaiškėjo, kad nors tokių išlaidų pokyčių mastas skirtingose valstybėse labai skyrėsi, beveik visos tyrime dalyvavusios šalys patyrė didelį poveikį. Namų ūkių išlaidos energijai turėtų padidėti 62,6-112,9%.

Pagrindinė priežastis – vidutiniškai 176% padidėjusios akmens anglies kainos (nuo 2022 m. vasario iki rugsėjo mėn.), 51% – naftos ir naftos produktų ir 94% – gamtinių dujų kainos.

Labiausiai padidėjo turtingų šalių išlaidos vienam gyventojui, nes jos suvartoja daugiau energijos nei neturtingos šalys. Priešingai, labiausiai nukentėjo neturtingesnės šalys, lyginant su visomis pajamomis: jų pajamos tokios mažos, kad energijai tenka didesnė išlaidų dalis.

Tyrėjų teigimu, itin skurstančių žmonių skaičius dėl po ekstremaliosios situacijos išaugusių pasaulinių energijos kainų, pasak mokslininkų, svyruos nuo 78 mln. iki daugiau kaip 140 mln. žmonių. Iš viso bendros namų ūkių išlaidos tiriamose valstybėse padidėjo 2,7-4,8 procento.

Nors autoriams gerai pavyko atlikti užsienio šalių analizę, jie turi rimtų netikslumų apie Rusiją. Pavyzdžiui, tyrėjai mano, kad rusų išlaidos energijai padidėjo proporcingai didėjančioms energijos kainoms pasaulyje.

Tačiau iš tikrųjų – dujų, naftos produktų ir net anglies kainos Rusijoje smarkiai atsilieka nuo pasaulinių kainų. Visus 2022 m. dujų ir naftos produktų kainos šioje šalyje augo net lėčiau nei bendras infliacijos lygis. Tačiau tyrėjams jos kažkodėl vienu metu „pakilo” dešimtimis procentų.

Straipsnio išvados atrodo dar egzotiškiau. Mokslininkai mano, kad jų aprašyta „precedento neturinti energetikos krizė” turėtų būti priminimas, „jog nuo iškastinio kuro priklausančios energetikos sistemos energetinio saugumo problemas paverčia amžinomis. Tai pabrėžia neatidėliotiną būtinybę diversifikuoti energijos šaltinius <…> pereinant prie švarios energijos„, – teigia tyrimo autoriai.

Perskaičius šią išvadą iškart norisi paprašyti, jog prieš teigiant, kad „iškastiniu kuru grindžiamų energetikos sistemų kliūtys kelia nuolatinių problemų”, pirmiausia derėtų pademonstruoti sklandžiai veikiančias energetikos (ne tik elektros energijos) sistemas, pagrįstas neiškastiniais energijos šaltiniais.

Prisiminkime: tokios, milžiniškų apimčių energetikos sistemos, šiandieniniame pasaulyje nežinomos.