infa.lt

ES žemės ūkio ministrų koalicija suvienijo jėgas, kad pasipriešintų galimam gyvų gyvulių vežimo į trečiąsias šalis draudimui, tačiau Komisija pabrėžė, kad reikia siekti ambicingų tikslų gyvūnų gerovės srityje, praneša Euractiv.

Pirmadienį (sausio 30 d.) vykusiame pirmajame šių metų žemės ūkio tarybos posėdyje – pirmajame pirmininkaujant Švedijai – gyvūnų gerovė buvo pagrindinė ES ministrų diskusijų tema.

2022 m. ES vykdomoji institucija įvertino galiojančius ES gyvūnų gerovės teisės aktus, padarydama išvadą, kad iš tikrųjų reikia juos iš esmės peržiūrėti, o pasiūlymą tikimasi pateikti 2023 m. antrąjį pusmetį.

Tuo tarpu, atsižvelgiant į pastaruoju metu įvykusių garsiai nuskambėjusių incidentų, kai gyvuliai įstrigo jūroje, ES vykdomoji valdžia pagal galiojančią teisinę sistemą taip pat rengia keletą įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, kuriais siekiama pagerinti oficialią gyvulininkystės laivų kontrolę; juos tikimasi priimti 2023 m. pabaigoje.

Šiose diskusijose buvo iškelta idėja uždrausti gyvų gyvūnų eksportą už ES sienų, tačiau tai sukėlė nesutarimų tarp valstybių narių, iš kurių devynios susivienijo ir pasipriešino tokiam žingsniui.

Koalicijai vadovavusios Portugalijos ministrės Maria do Céu Antunes nuomone, peržiūros tikslas turėtų būti ne visiškas draudimas, o „aukšto lygio gyvūnų gerovės užtikrinimas Bendrijos vidaus prekyboje ir gyvų gyvūnų eksporto srityje”.

Ministrė pažymėjo, kad gyvūnų vežimas yra viena iš „labiausiai matomų gyvulininkystės dalių”, todėl „atkreipia visuomenės dėmesį ir kelia susirūpinimą”.

Tačiau už sveikatą ir maisto saugą atsakinga ES Komisijos narė Stella Kyriakides laikėsi savo pozicijos ir pabrėžė, kad, atsižvelgiant į mokslinius įrodymus, „nieko nedaryti negalima”.

„Jei mokslas ir patirtis rodo, kad tam tikra transporto praktika kenkia gyvūnų gerovei, turbūt sutiksite su manimi, kad privalome apsvarstyti būdus, kaip tą praktiką pakoreguoti”, – sakė ji.

Kitos valstybės narės, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Daniją, pritarė šiai pozicijai.

„Negalime toliau stebėti, kaip gyvūnai kelyje skausmingai miršta ar be reikalo kenčia”, – prie tarybos durų sakė Vokietijos ministras Cem Özdemir.

„Mes Vokietijoje atlikome savo namų darbus, kai kalbama apie vežimą į ES nepriklausančias šalis, – pabrėžė jis, – tačiau tam, kad nacionalinės taisyklės negalėtų būti apeinamos, turime skubiai rasti bendras taisykles Europoje.”

Lapkritį Vokietija ėmėsi priemonių, kad nacionaliniu lygmeniu kuo labiau apribotų gyvų gyvūnų vežimą į trečiąsias šalis, ir paskelbė, kad iki 2023 m. vidurio bus panaikinti veterinarijos sertifikatai galvijams, avims ir ožkoms.

Kadangi visišką draudimą gali įvesti tik ES, Özdemir paragino visą bloką pasekti Vokietijos pavyzdžiu.

Tačiau Özdemir taip pat išreiškė susirūpinimą, kad „artėjant ES rinkimams šis pasiūlymas gali būti atmestas”.

Vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių Komisiją nepasiduoti žemės ūkio ministrų spaudimui.

Prieš Tarybos posėdį Europos Parlamento Gyvūnų gerovės intergrupė laišku kreipėsi į Komisijos narę Kyriakides, pabrėždama, kad neįmanoma užtikrinti, jog gyvūnų gerovės standartų būtų laikomasi už ES ribų (todėl savo gyvulių ten vežti neturėtume – infa.lt past.)

„Turite galimybę nustatyti pagrindą persvarstytam transporto reglamentui, kuris atitiktų gyvūnų poreikius ir padėtų kurti tvarią Europą”, – rašoma laiško pabaigoje.

Nevyriausybinės organizacijos taip pat peikė Portugalijos poziciją, kad ji gina „status quo” ir pratęsia milijonų gyvūnų kančias.

„Daugeliui ES žemės ūkio ministrų gali rūpėti mažiau ir jie toliau gina status quo interesus, pratęsdami nereikalingas gyvūnų kančias. Kokia gėda”, – sakė organizacijos „Compassion in World Farming EU” vadovė Olga Kikou.

Dabartiniai ES teisės aktai dėl gyvūnų apsaugos juos vežant įsigaliojo 2005 m.

2022 m. spalį Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė mokslinę nuomonę, kurioje teigiama, kad reikėtų sutrumpinti gyvūnų vežimo laiką, siekiant pagerinti ūkinių gyvūnų gerovę vežimo metu ir sumažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimo riziką.