infa.lt

Vegetarų dieta – privalumai ir trūkumai

Vegetarų dieta – privalumai ir trūkumai

02 rugsėjo
01:01 2016
mergina

paveikslėlis: Jordan Lutes/Image Source/Getty Images

Vegetarai ir ypač veganai dažnai jaučia vienų ar kitų maistingų medžiagų trūkumą, kadangi jų mityba nėra subalansuota dėl gyvulinių baltymų stokos. Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas verčia susirūpinti, nes Europoje plinta susižavėjimas vegetariškumu ir veganiškumu, atsiranda vis daugiau šių idėjų įkvėptų žmonių, ypač jaunimo tarpe.

Globalizacija padarė prieinamais produktus ir prieskonius, reikalingus tokiam specialiam maitinimuisi, o socialiniai tinklai įtraukė daugybę žmonių į bendruomenes, kur aptariami veganų patiekalų receptai, keičiamasi veganiškų restoranų adresais ir prie tų idėjų pritraukiama vis daugiau žmonių. Apskritai tai gal ir nebūtų blogai, nes bet koks dėmesys savo mitybai verčia žmogų geriau kontroliuoti savo sveikatą, neleidžia nutukti, stabdo senėjimo ir civilizacijos ligų vystymąsi.

Tyrėjai iš University of Eastern Finland stebėjo 6 vyrų ir 16 moterų, besilaikančių vegetariškos dietos, sveikatos būklę, vidutiniškai aštuonių metų bėgyje. Rezultatai buvo palyginami su kontroline, 8 vyrų ir 11 moterų grupe, besimaitinusią įprastu būdu. Buvo nagrinėjamos vitamino В12, vitamino D, seleno, jodo ir nepakeičiamų riebalų rūgščių koncentracijos jų organizmuose. Aptikta 24% žemesnė vitamino D koncentracija kraujo serume palyginus su kontroline grupe. Veganai taip pat turėjo žemesnes beta-karotino, seleno, jodo koncentracijas ir žymiai mažesnį omega-3 kiekį – tiek EPR (eikozapentaeno rūgšties), tiek DHR (dokozageksaeno rūgšties).

Tačiau veganai turėjo didesnę, labai naudingų sveikatai, sojos polifenolių koncentraciją. Mokslininkų išvados: vegetarų arba veganų dieta turi būti kruopščiai subalansuota,  įvairi ir būtina į kasdienį racioną įtraukti nesmulkintų grūdų, pupų, sėklų ir riešutų kaip baltymų šaltinius, o taip pat daržovių, vaisių, uogų ir neprisotintų riebalų. Be to, veganai turi vartoti kalcio prisodrintus gėrimus ir vitaminą В12, vitaminą D, papildus su mikroelementais ir jodu, kompleksus su omega-3 riebalų rūgštimis. Tik tokiu atveju maitinimosi racionas darosi pilnavertis ir naudingas sveikatai.

Tiesa, neseniai atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, jog toks maitinimosi būdas blogiausiai suderinamas su europiečių genetiniais ypatumais. Europiečių genetinės savybės yra blogai adaptuotos vegetarizmui. Genetikai iš Cornell University (JAV) padarė išvadą, jog europiečiai neturi pakankamai genų, kurie padeda įsisavinti reikalingas organizmui medžiagas iš augalinio maisto. Mokslininkai palygino indėnų, kurių maitinimosi pagrindą sudaro augalinis maistas, genomus ir 311 amerikiečių – išeivių iš Europos – genomą. Genetinės savybės, padedančios įsisavinti augalinį maistą, buvo aptiktos pas 68% indėnų ir tik pas 18% baltųjų žmonių. Vegetarizmo trūkumai

Duomenų bazė „Genomes Project“ taip pat sudarė galimybes palyginti situaciją kitose planetos vietose. Buvo nagrinėjami organizmui gyvybiškai būtinų polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezės ypatumai. Šios rūgštys įeina į ląstelių membranų, signalinių molekulių, hormonų sudėtį ir gali arba yra sintezuojamos organizme, arba patekti į jį su maistu. Vegetariško maitinimosi atveju organizmas turi sukurti būtinas polinesočias riebalų rūgštis iš omega-3 ir omega-6 augalinių priešsėlių. Paprastai žmonės, valgantys mėsą ir žuvį, pakankamai gauna jų iš maisto.

Tautų, pripratusių prie vegetarizmo, genai, koduojantys baltymus FADS1 ir FADS2, turi atmainą rs66698963, kuri padidina jo efektyvumą polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezėje. Paaiškėjo, kad tokį tipą turi 70% žmonių Pietų Azijoje (mityboje tradiciškai yra daug daržovių ir ryžių), 53% Afrikos gyventojų, ir tik 17% Europos gyventojų. Toks retumas pas europiečius susijęs su jų mityboje tradiciškai dideliu kiekiu mėsos ir pieno. Taigi tik vienas iš penkių europiečių gali tapti vegetaru nedarydamas sau žalos.

Kiti, atsisakydami gyvulinio maisto, turi papildomai vartoti polinesočiųjų riebalų rūgščių, kitaip išsivysto jų deficitas, kuris neigiamai veikia sveikatą ir sukelia įvairias patologijas. Polinesočiųjų riebalų rūgščių deficitas negatyviai veikia smegenų ir kepenų darbą, gali pažeisti hormonų foną, skatinti uždegiminių ir onkologinių ligų atsiradimą. Tyrimo autoriai mano, jog šie duomenys leis priimti teisingus sprendimus sudarant individualias mitybos rekomendacijas ir patarimus, kaip išsaugoti sveikatą.

Meyo klinikos mokslininkai tyrimo metu išnagrinėjo beveik 170 darbų apie vegetarizmą, kurie buvo atlikti 2004 – 2015 metais. Mokslininkai padarė išvadą, kad vegetarams trūksta vitamino В12 ir vitamino D. Jų nėra augaliniame maiste, juos galima gauti tik iš gyvulinio maisto.

Vegetarai, ir ypač veganai, turi problemų su kraujo krešumu, su atmintimi, nustatytas kalcio ir feritino trūkumas. Feritinas – baltyminis junginys, jis yra savotiška geležies saugykla ląstelėse. Bet yra ir tokio maitinimosi pliusų: tarp vegetarų rečiau (36%) pasitaiko metabolinis sindromas, širdies ligos, diabetas, insultas.

Tyrimo metu buvo atlikta 100 tūkstančių žmonių JAV ir Kanadoje sveikatos būklės analizė. Iš jų 35% buvo vegetarai. Darbe buvo atsižvelgta į įvairius veiksnius – lytį, amžių, rasę, fizinį aktyvumą, maisto kaloringumą, kenksmingus įpročius. Pas vegetarus buvo aptikti žemesni gliukozės ir trigliceridų rodikliai, nedidelis kūno masės indeksas (KMI), nedidelė juosmens apimtis ir beveik visiškai nebuvo arterinės hipertenzijos. Mokslininkai mano, kad perėjimas prie augalinio maisto gali padėti norint išvengti metabolinių sutrikimų vystymosi.

2008 metais žurnale „Nature“ buvo paskelbtas straipsnis, įrodantis, kad veganai niekada nekenčia nuo E.coli toksino (potipis Shiga), sukeliančio sunkų viduriavimą. Paaiškėjo, kad šio toksino taikinys yra N-glikolilneuramino rūgštis (Neu5Gc – priskiriama prie sialo rūgščių). Įdomu, kad mūsų organizme ta medžiaga nesintetinama. Jos nėra nei paukštienoje, nei žuvyje, tačiau daugiausia yra jautienoje, avienoje, kiaulienoje.

Todėl bakterijoms tenka laukti, kol Neu5Gc atsiras mūsų virškinimo trakte ir įsikurs žarnyno epitelio membranoje. Toksinui tai signalas veikti ir tada jis pradeda reikštis. Augaliniame maiste šios medžiagos nėra. Visai nebūtina tapti griežtu vegetaru, užtenka laikytis viduržemio jūros dietos pagrindų.

gyvensena.sveikas.lt

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar 2019-ieji atitiko jūsų lūkesčius, ar iš valstiečių to ir tikėjotės?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Vegetarų dieta – privalumai ir trūkumai* - nuoroda: https://infa.lt/8434/vegetaru-dieta-privalumai-ir-trukumai/