infa.lt

REUTERS

Užsienio spauda apie mažėjančią Kinijos gyventojų populiaciją.

Pirmasis per 60 metų Kinijos gyventojų skaičiaus mažėjimas turės įtakos pasaulio ekonomikai (išsamiau). Praėjusiais metais mirtingumas šalyje viršijo gimstamumą, nepaisant to, kad Kinijos valdžios institucijos jau ėmėsi priemonių demografinei krizei išvengti.

Pavyzdžiui, kai kuriose provincijose daugiavaikėms šeimoms pradėtos mokėti piniginės išmokos. Pastaraisiais dešimtmečiais Kinija tapo pagrindiniu pasaulio finansų sistemos varikliu, praneša užsienio žiniasklaida. Ekonominės pasekmės likusiam pasauliui gali būti sunkios.

Daugiausiai gyventojų turinčioje pasaulio šalyje įvyko lūžis: Kinijos gyventojų skaičius pradėjo mažėti, rašo „Bloomberg”. Pasak leidinio apklaustų ekspertų, šis procesas bus negrįžtamas.

Sausio 17 d. valdžios institucijos paskelbė, kad praėjusių metų pabaigoje šalyje gimė mažiau nei 10 mln. žmonių, o mirė – beveik 10,5 mln. Paskutinį kartą tokia situacija buvo užfiksuota 1961 m. Dokumente taip pat rašoma, kad nepavykęs Mao Dzedongo ekonominis eksperimentas sukėlė visuotinį badą.

„The New York Times” rašo, kad gimstamumo rodikliai mažėja jau šeštus metus iš eilės. „Ilgainiui pamatysime tokią Kiniją, kokios pasaulis dar nepažinojo”, – laikraščiui sakė Kalifornijos universiteto sociologijos profesorius Wang Fengas. – Vietoj jaunos, gyvybingos, augančios populiacijos – senstanti ir mažėjanti.”

Ši žinia paskelbta Pekinui sudėtingu metu, nes jis susiduria su pasekmėmis, kurios gali kilti atsisakius nulinės tolerancijos politikos COVID-19 atžvilgiu. Pastaraisiais dešimtmečiais Kinija tapo ekonomine galia ir pasauliniu gamybos centru. Dėl to pailgėjo šalies piliečių gyvenimo trukmė. Tikėtina, kad iki 2035 m. trečdalis Kinijos gyventojų bus vyresni nei 60 metų.

„The New York Times” daro išvadą, kad artėja diena, kai Kinijoje nebeliks pakankamai darbingo amžiaus žmonių, kad galėtų skatinti sparčiai augančią ekonomiką. Dėl darbo jėgos trūkumo sumažės mokestinės pajamos ir įmokos į pensijų sistemą, kuri ir taip patiria didžiulį spaudimą.

Kinijos vyriausybė jau kelerius metus stengiasi paskatinti žmones turėti daugiau vaikų ir užkirsti kelią gresiančiai demografinei krizei, pabrėžia „The Guardian”. Naująja politika siekiama subsidijomis ir mokesčių lengvatomis palengvinti finansinę ir socialinę vaikų auginimo naštą.

Kai kuriose provincijose tėvams, susilaukusiems antro ar trečio vaiko, skiriamos piniginės išmokos. Pavyzdžiui, Šendženo mieste – daugiau nei 5 500 dolerių. Tačiau po dešimtmečius trukusių gimstamumo apribojimų ir didėjančių šiuolaikinio gyvenimo išlaidų šios pastangos beveik bevaisės, daro išvadą „The Guardian”.

Jungtinių Tautų duomenimis, iki šių metų pabaigos Indijos gyventojų skaičius viršys Kinijos gyventojų skaičių.