infa.lt

Facebook nuotr.

Nespėjo prasidėti nauji metai, o viešojoje erdvėje vyksta nauja diskusija, ar reikia paminklo Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Mes neidealizuojame šios istorinės asmenybės, nes jis inicijavo perversmą ir jėga nušalino prie mūsų partijos ištakų prisidėjusį Prezidentą Kazį Grinių.

Bet vertinant aplinkybes, kada Vilniaus valdžia Lukiškių aikštę paverčia pliažu, paminklų etalonu laiko surūdijusį vamzdį, o ministerijų langai apkabinti gėjų ir transvestitų vėliavomis, manome, kad paminklo A.Smetonai atsiradimas būtų teisingas sprendimas, kartu sprendžiant ir K. Griniaus įamžinimo klausimą.

Mums svarbu, kad žmonės žinotų istoriją, nebijotų vertinti ir mokytis iš jos, kad Tauta turėtų simbolius, kuriuos puoselėtų ir gintų, o ne gėdytųsi ar keistų juos į tai, kas neturi jokios išliekamosios vertės.

O kad prie šios valdžios matysime daugiau bandymų bet kokiomis priemonėmis ištrinti viską, kas mus vienija kaip Tautą, tas akivaizdu iš jų pasisakymų ir darbų.

Vien ko verta „neužmirštuolės“ brukimo į žmonių sąmonę istorija. Kovotojų už laisvę simbolį „Laisvės liepsną“ jie jau metai iš metų, apgaulės būdu keičia savo prekiniu „neužmirštuolės“ ženklu, kurį užpatentavo dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Jį paskleisti po Lietuvą padėjo A.Landsbergienė per savo mokyklų tinklą, mokinių tėveliams sakant, kad tai vaikų idėja, kas vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa, kad yra neužmirštuolės autorius ir savininkas ir visai tai ne vaikų mintis. Apie tai atvirai pasakojo mokinių mamos, kurios buvo patikėjusios šiuo melu.

Akylesni iš karto pastebėjo, kad neužmirštuole norima išspirti iš Tautos sąmonės kovotojų „Laisvės liepsnos“ simbolį, vietoje jo įkišant rusų okupantų pamėgtą neužmirštuolę, kurią savo „pergalių“ atvirukuose propagandistai vaizdavo sovietinio kareivio rankose ar šalmuose.

Pseudopatriotams pavyko iš Vilniaus išspirti Vytį. Šį paminklą Lukiškių aikštėje pakeitė smėliukas, gultai, skėtukai ir nuogi užpakaliai prieš pat langus pastato, kuriame žiauriai nukankinta gausybė lietuvių, kurie neišdavė savo Tautos ir laisvos Lietuvos idėjos.

Vytis papuošė Kauną ir yra gausiai lankomas. Kad panašus paminklas turi prasmingai papuošti ir Lukiškių aikštę, yra įsitikinę mūsų kandidatai į Vilniaus miesto tarybą ir kandidatas į Vilniaus merus Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, kurio tėvai greičiausiai buvo čia kankinami, prieš juos ištremiant.

Smėlis Lukiškėse tapo šios valdžios patyčių iš skaudžios mūsų Tautai praeities, istorijos pasityčiojimu. Todėl jau net nestebina, kad jie nori viską sugriauti ir sunaikinti. Nusitaikyta net į Kalėdas – neužmirštuolę užpatentavusi konservatorė Monika Navickienė uždraudė savo vadovaujamoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje švęsti Kalėdas, kad neva „niekas neįsižeistų“.

Matant tendencijas, kaip panacėjinio praregėjimo ištikti ir staiga fanatiškai suliberalėję konservatoriai drauge su neaišku nuo ko apsvaigusiais laisviečiais įnirtingai stumia iš valstybės gyvenimo jos simbolius ir tradicijas, panašu, kad jau greitai sulauksime daugiau pasiūlymų kažko atsisakyti, kad kažkas neįsižeistų – tautinių rūbų, pasakų, dainų.

Jeigu nebegalite pakęsti šios valdžios nekompetencijos, arogancijos, abejingumo, pasakykite tai garsiai – ateikite į Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus kovo 5 dieną bei balsuokite prieš valdžios ir jai patarnaujančias partijas.

Pilietinis aktyvumas rinkimuose – efektyviausia protesto forma, prieš kurią valdžia nepanaudos nei vandens patrankų, nei plastikinių kulkų. Mažas rinkėjų aktyvumas ir nusivylusi Tauta – šios valdžios viltis ir tikslas. Pradėkime pokyčius nuo savivaldos!