infa.lt

ES aukščiausio lygio susitikimo rezultatai: sankcijos išlieka, kuriama Energetinė sąjunga

22 kovo
08:00 2015

(„Deutsche Welle“, Vokietija)
Aleksandr Varkentin

paveikslėlis

Aleksis Tsipras, Martinas Šulcas, Angela Merkel aukščiausio lygio ES susitikime Briuselyje

ES sankcijos Rusijos atžvilgiu gali būti sušvelnintos ne anksčiau nei 2016-ais metais. Jų veikimą 28 Europos Sąjungos šalių-narių ir vyriausybių vadovai susiejo su pilnu Minsko-2 susitarimo sąlygų įvykdymu. ES aukščiausiojo lygio susitikime, pasibaigusiame Briuselyje penktadienį, kovo 20-ąją, taip pat buvo priimtas sprendimas apie planų, kuriant ES Energetinę sąjungą, realizaciją. Šio sprendimo tikslas – pasiekti energijos nešėjų kainų sumažėjimo ir sumažinti priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos.

Ir galiausiai, eilinis kompromisas Graikijos klausimu: Europos Sąjunga pasiruošusi sutikti išmokėti dar vieną finansinį paketą kaip pagalbą Atėnams, o Graikijos vyriausybė už tai pasiruošusi pateikti ES konkretų reformų planą ir pratęsti, tiksliau, atnaujinti bendradarbiavimą su „toika“ – ES, ECB ir TVF.

Sankcijų ateitis priklausys nuo Minsko susitarimų vykdymo

Sankcijos Rusijos atžvilgiu nuo ES buvo pritaikytos etapais pereitų metų leipos ir rusgėjo mėnesiais. Pradžioje buvo numatyta galimybė jas peržiūrėti. Dabartinio aukščiausio lygio susitikimo metu, 28 valstybių ES šalių nari vadovai ir vyriausybių vadovai į šį klausimą pažiūrėjo iš skirtingų pozicijų: Britanija, Lenkija ir Baltijos valstybės reikalavo jau dabar pratęsti sankcijas dar metams.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodė į tai, kad, jos nuomone, situacija Ukrainoje nė per nago juodymą nepagerėjo. Be to, anot jos, Maskva Kaliningrado srityje dislokavo artimo veikimo raketas, galinčias pasiekti Berlyną. Todėl p. Grybauskaitė reikalavo net sugriežtinti sankcijas. Kitos šalys, pavyzdžiui Italija, priešingai, pasisakė už sankcijų švelninimą jau liepą, baigiantis metams nuo jų įvedimo pradžios momento.

Pasekoje, priimtas Briuselyje sprendimas – sankcijų peržiūrėjimą susieti su nenukrypstamu Minsko-2 susitarimų vykdymu – kompromisas, pastebi stebėtojai. Primename, Minsko susitarimai, numato ugnies nutraukimą ir palaipsninę deeskalaciją karo veiksmų zonoje Ukrainos rytuose, vietos rinkimų pravedimą pagal ukrainiečių įstatymus teritorijose, kurias kontroliuoja separatistai, konstitucinę reformą, o taip pat efektyvią rusų-ukrainiečių pasienio kontrolę.

Tikėtis pilno ir patvirtinto šių sąlygų įvykdymo neverta mažiausiai iki šių metų pabaigos, tad ir sankcijų sušvelninimas liepą ir rugsėjį atsideda praktiškai nenumatytam laikotarpiui. Šis kompromisas pilnai atitinka Vokietijos kanclerės Angelos Merkel poziciją. O Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad situacijos Ukrainoje paaštrėjimo atveju, sankcijos gali būti sugriežtintos.

Energetinė sąjunga

ES šalys priverstos pirkti apie pusę joms būtinų energijos resursų apimčių. Jų importas kasmet atsieina maždaug 400 milijardų €urų. Europos Sąjungos rinkoje rusiškų dujų tiekimas sudaro 39 procentus visos apimties, o naftos – 37 procentus.

Aukščiausio lygio susitikimo dalyviai atvirai pareiškia, jog vienas iš ES Energetinės sąjungos tikslų – sumažinti priklausomybę nuo, kaip išsireiškė Europarlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz), „neprognozuojamų tiekėjų“, kurie tiekimą panaudoja kaip „politinį ginklą“.

Projektas numato ES šalių energetikos tinklų apjungimą. Antras tikslas – „savanoriški paklausos konsolidacijos mechanizmai“, paprastai šnekant – bendrų derybų ir sandėrių sudarymas su tiekėjais, pavyzdžiui m su Gazpromu, turint tikslą sumažinti kainą. ES šalys tikisi, jog tokių priemonių pagalba iki 2030-ųjų pavyks sutaupyti iki 40 milijardų eurų.

Eilinis graikų tragedijos skyrius

Iš ketvirtadienio į penktadienį, naktį, Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Fransua Holandas, o taip pat Eurokomisijos, Eurogrupės ir ECB vadovai tris valandas kalbėjosi su Graikijos premjeru Aleksiu Tsipru.

Sprendžiant pagal baigiamąjį ES aukščiausio lygio susitikimo rezultatų pareiškimą, jiems pavyko įtikinti graikų vyriausybės vadovą pereiti galų gale nuo populistinių pareiškimų, išsisukinėjimų ir grasinimų, prie konkrečių planų.

Atėnai eilinį kartą įsipareigojo pateikti detalų reformų ir ekonomikos priemonių planą. Europos Sąjunga savo ruožtu pasiruošusi suteikti stovinčiai ant bankroto slenksčio Graikijai eilinės finansinės pagalbos paketą.

Kiek buvo sudėtingos derybos su nauja Graikijos vyriausybe galima spręsti pagal Angelos Merkel pareiškimą: „Mes pilnai prisilaikome susitarimo, sudaryto Eurogrupės šių metų vasario 20-ąją“. Problema tame, kad graikų pusė aptartų susitarimo sąlygų neįvykdė. Ir šiame susitikime Aleksis Tsipras taip pat negalėjo pristatyti tikslių duomenų apie Graikijos finansinę padėtį.

„Gali būti, jog p. Tsipro savimeilė reikalavo naktinio susitikimo lygiomis teisėmis su valstybių ir vyriausybių vadovais“, pažymėjo eurokomisaras skaitmeninės ekonomikos klausimais, vokietis Giunteris Ettingeris (Günther Oettinger). O Suomijos premjeras Aleksandras Stubas konstatuoja: „Tai buvo paskutinis politinis atidėjimas. Dabar viskas priklausys nuo graikų“. Pirmadienį, kovo 23, Aleksis Tsipras, Angelos Merkel kvietimu atvyks su oficialiu vizitu į Berlyną.

Sarmatai

 

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....