infa.lt

Australijos Rezervų bankas (RBA) paskelbė 37 mlrd. dolerių nuostolį – didžiausią per visą jo istoriją, praneša „Sydney Morning Herald”.

Federalinė vyriausybė vargu ar gaus kokią nors pagalbą iš Rezervų banko, kad dar ne vienerius metus galėtų pagerinti biudžeto rezultatus po to, kai ši institucija atskleidė didžiausią Australijos finansų istorijoje nuostolį – beveik 37 mlrd. dolerių.

Banko valdytojo pavaduotoja Michele Bullock trečiadienį pareiškė, kad jei RBA būtų komercinė operacija, ji būtų likviduota dėl nuostolių, kuriuos sukėlė jos pastangos apsaugoti ekonomiką vykdant 300 mlrd. dolerių vertės obligacijų supirkimo programą KOVID pandemijos metu.

Vykdydama kiekybinio švelninimo programą, kuria buvo siekiama apsaugoti ekonomiką, RBA pandemijos įkarštyje supirkdavo federalinės ir valstijų vyriausybių skolos vertybinių popierių už 5 mlrd. dolerių per savaitę.

Obligacijų pirkimo programa buvo pirmas kartas, kai rezervų sistema veiksmingai spausdino pinigus, siekdama stabilizuoti ekonomiką, kuri 2020 m. birželį patyrė didžiausią trijų mėnesių nuosmukį nuo Didžiosios depresijos laikų.

Iki programos pabaigos šių metų vasarį bankas nupirko 224 mlrd. dolerių vertės federalinės skolos ir 57 mlrd. dolerių valstijų ir teritorijų išleistų skolos vertybinių popierių.

Nors bankas turi šias obligacijas, dėl sparčiai augančių palūkanų normų čia ir visame pasaulyje, RBA dabar patiria didžiulį šių aktyvų vertinimo nuostolį.

Kalbėdama Sidnėjuje, Bullock pareiškė, kad nors iki 2021-22 finansinių metų bankas uždirbo 8,2 mlrd. dolerių pagrindinio pelno, jis patyrė rekordinį 44,9 mlrd. dolerių vertinimo nuostolį.

Lėšos, kurias jis turi tam tikriems vertinimo nuostoliams kompensuoti, buvo visiškai išnaudotos, todėl bankui trūksta 21 mlrd. dolerių ir jis turi neigiamą nuosavą kapitalą.

Bullock teigė, kad nepaisant nuostolio, kuris viršija ankstesnį rekordinį 4,9 mlrd. dolerių nuostolį, patirtą 2010-2011 m., bankas ir toliau veikia.

„Jei bet kuri komercinė įmonė turėtų neigiamą nuosavą kapitalą, aktyvų nepakaktų įsipareigojimams padengti, todėl įmonė negalėtų veikti kaip įmonė (bankrutuotų)”, – sakė ji.

„Tačiau centriniai bankai nėra tokie kaip komerciniai subjektai. Skirtingai nei įprastame versle, tokioje šalyje kaip Australija centriniam bankui nekyla problemų dėl veiklos tęstinumo.

„Be to, kadangi bankas turi galimybę kurti pinigus, jis gali ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus, kai sueina jų įvykdymo terminas, todėl jis netampa nemokiu. Neigiama nuosavo kapitalo pozicija neturės įtakos rezervų banko gebėjimui atlikti savo darbą.”

infa.lt komentaras: Kai kyla kalba apie infliaciją, daugelis ją įsivaizduoja kaip kažkokį savaiminį ir nuo nieko nepriklausantį procesą, kuris verčia pardavėjus ir gamintojus kelti savo prekių-paslaugų kainas, ko pasekoje pinigai nuvertėja – už tą pačią sumą nebegalima nusipirkti tiek, kiek būdavo galima anksčiau.

Tačiau šis australų straipsnis parodė aiškiai kokiu būdu vyksta pinigų nuvertėjimas arba kalbant visiškai tiksliai – žmonių rankose esančių pinigų vertės dalies nusavinimas. Centriniai bankai išleidžia milijardus tuščių niekuo nepadengtų pinigų (nei  gamyba, nei paslaugomis). Tai oriniai pinigai, kuriuos jis „piešia” iš oro. Pagal poreikį.

Bankas net neatsako už savo vykdomą pinigų politiką – jis tiesiog nepakaltinamas šiais laikais daugiau, nei valstybės pareigūnai turintys neliečiamybę.

Infliacija yra būtent bankų neefektyvios veiklos šalutinis produktas. Tenkinant vyriausybių poreikius neefektyviai veiklai, kuria pinigai ne investuojami, o tiesiog iššvaistomi didinant tuščių pinigų masę ekonomikoje.