infa.lt

T ląstelės atakuoja vėžines ląsteles | Istock

„The Lancet” vėžio komisijos onkologų grupė paskelbė ataskaitą apie šios srities mokslinių tyrimų iššūkius po COVID-19 pandemijos.

Specialistų vertinimu, pandemijos poveikis ir dėl to Europos sveikatos sistemų perorientavimas kovai su koronavirusu gali beveik dešimtmečiu sulėtinti vėžio gydymą Europoje ir sukelti „vėžio epidemiją”, jei nebus imtasi skubių veiksmų.

Ataskaitoje teigiama, kad pirmaisiais pandemijos metais Europoje dėl vėžio į specialistus kreipėsi 1,5 mln. mažiau pacientų nei ankstesniais metais. Kas antram pacientui laiku nebuvo atlikta operacija ar chemoterapija.

Pandemijos metu nebuvo atlikta apie 100 mln. atrankinės patikros tyrimų, todėl apie 1 mln. vėžio atvejų galėjo likti nediagnozuoti. Pasak „The Lancet” komisijos nario, Karališkojo universiteto Belfaste profesoriaus Marko Lawlerio, „dabar mes lenktyniaujame su laiku, kad rastume šiuos praleistus atvejus”.

Viena iš vėlyvo diagnozavimo pasekmių yra ta, kad didesnei daliai pacientų „vėžys diagnozuojamas vėlesnėje stadijoje nei prieš pandemiją”.

„Dėl šio pokyčio Europos vėžio gydymo sistema daugelį metų patirs didelį spaudimą”, – teigiama ataskaitoje. Visa tai galiausiai turės neigiamą poveikį pacientų galimybėms pasveikti.

Be to, pandemija labai pakenkė onkologinių mokslinių tyrimų veiksmingumui, nes uždarymo laikotarpiu daugelis laboratorijų nedirbo, klinikiniai tyrimai nebuvo atliekami arba buvo atidėti.

„Esame susirūpinę, kad per ateinantį dešimtmetį Europa susidurs su onkologijos epidemija, jei vėžio gydymui ir moksliniams tyrimams nebus teikiamas skubus prioritetas”, – teigia ekspertai.

Jie taip pat pažymi, kad dėl padėties Ukrainoje kyla grėsmė, jog Europos vėžio moksliniams tyrimams gali kilti didelių neigiamų padarinių, nes Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių tokių tyrimų dalyvių, o jų indėlis į šią sritį yra vienas didžiausių pasaulyje.

Ataskaitos autoriai ragina Europos valdžios institucijas sukurti lanksčią sistemą tokiems moksliniams tyrimams remti, kurie atliktų „iš esmės keičiantį vaidmenį gerinant prevenciją, diagnostiką, gydymą ir gyvenimo kokybę žmonėms, kurie serga dabar, kurie gali susirgti ateityje, ir tiems, kurie išgyveno vėžį”.