infa.lt

REUTERS

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad įtikins Turkijos prezidentą Tayyipą Erdoganą pritarti Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškoms, pranešė NATO vadovas trečiadienį spaudos konferencijoje, apie ką rašo Euractiv.

Siekdamas įtikinti R. T. Erdoganą, J. Stoltenbergas sakė, kad netrukus vyks į Turkiją.

„Suomija ir Švedija palaiko glaudžius ryšius su Turkija, o aš pats artimiausiu metu vyksiu į Ankarą arba Stambulą susitikti su Turkijos prezidentu”, – sakė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

Kol kas Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO šalys, kurios dar neratifikavo paraiškų. Nors Turkija pateikė keletą reikalavimų, kurie, jos teigimu, turi būti įvykdyti, Vengrija nepaaiškino, kodėl delsiama, ir patikino, kad tai įvyks iki Naujųjų metų.

Spalio 20 d. naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paskelbė, kad planuoja vykti į Turkiją ir tęsti derybas su savo kolega Turkijos ministru pirmininku. „Dar nenustatėme datos, bet tai įvyks labai greitai”, – sakė Kristerssonas televizijos transliuotojui SVT.

Šį pranešimą teigiamai priėmė Recepas Tayyipas Erdoganas, dienraščiui „Daily Sabah” pareiškęs, kad „naujasis Švedijos ministras pirmininkas paprašė susitikti, o aš paprašiau mūsų draugų surengti susitikimą. Šiuos klausimus su juo aptarsime mūsų šalyje”.

Tačiau Turkijos prezidentas įspėjo, kad Turkijos parlamentas neratifikuos dviejų Šiaurės šalių narystės, kol nebus patenkinti Ankaros reikalaujami ekstradicijos prašymai.

Praėjusią vasarą Švedija susitarė su Turkija dėl sutarties, pagal kurią šalis būtų įleista į karinį aljansą, po to, kai R. T. Erdoganas kelis kartus pareikalavo, kad Švedija išduotų iki 70 žmonių ir atnaujintų ginklų pardavimą jo šaliai, kuriai anksčiau buvo taikomas ginklų embargas.

Vienas iš Turkijos reikalavimų – kad tarp šalių būtų sukurtas „struktūrinis bendradarbiavimo mechanizmas, skirtas dalytis žvalgybos informacija kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu”.

„Šalys sukurs bendrą, struktūrizuotą dialogo ir bendradarbiavimo visais valdžios lygmenimis, įskaitant teisėsaugos ir žvalgybos agentūrų, mechanizmą”, – rašoma susitarime. Nepaisant susitarimo, Turkijos prezidentas ir toliau trukdė šiam procesui, blokuodamas Šiaurės šalių narystę, teigdamas, kad susitarimas nėra vykdomas.

Turkija anksčiau yra dariusi spaudimą šalims, kad šios išduotų asmenis, kuriuos ji laiko teroristais arba politiniais oponentais. Kai kurios iš šių ekstradicijų, įskaitant Albaniją ir Kosovą, buvo vykdomos slapta arba nesilaikant tinkamo proceso.

Vengrija taip pat delsia ratifikuoti Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie ES, tačiau šis procesas „yra įtrauktas į Vengrijos parlamento darbotvarkę”, – sakė J. Stoltenbergas.