infa.lt

Europos Sąjunga nutraukia ekonominius ryšius su Rusija, kad paremtų Ukrainą, tačiau kai kurios šalys siekia išsaugoti kai kurias importo kryptis, rašo „The New York Times” (NYT). Belgai ir toliau prekiauja rusiškais deimantais, graikai laisvai tiekia rusišką naftą, o Prancūzija ir kelios kitos šalys vis dar importuoja rusišką uraną.

Ukrainos vyriausybė kritikavo kai kurias sankcijų išimtis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis priekaištavo Europos šalims dėl to, kad jos ir toliau tęsia verslą su Rusija.

„Yra žmonių, kuriems Antverpeno uoste parduodami deimantai yra svarbesni už mūšį, kuriame kovojame. Pasaulis vertas kur kas daugiau nei deimantai”, – sakė jis kovo pabaigoje kreipdamasis į Belgijos parlamentą.

NYT rašo, kad, nepaisant Kijevo kaltinimų, kai kurios ES šalys nėra pasirengusios atsisakyti prekybos su Rusija, net jei jų partnerės yra pasirengusios patirti sunkumų, kad „nubaustų” Kremlių.

Kaip pažymi laikraštis, Graikija praėjusių metų gegužę ir birželį vykusiose derybose savo laivybos bendrovėms taikė naftos embargo išimtį. Atėnai ir toliau gabena rusišką naftą, tačiau už ribotą kainą.

Dauguma sankcijų išimčių nėra tokios aiškios kaip deimantų atveju, nes jos susijusios su sudėtingesnėmis pramonės šakomis, pažymi NYT. Šiai kategorijai priskiriamas iš Rusijos eksportuojamas uranas, skirtas branduolinės energijos gamybai. Prancūzijos, Vengrijos, Slovakijos, Suomijos ir Vengrijos atominės elektrinės domisi urano tiekimu iš Rusijos.

Rugsėjo pabaigoje žiniasklaida pranešė, kad ES ketina įvesti sankcijas Rusijos deimantų gavybos bendrovei ALROSA ir uždrausti metalų ir kai kurių brangakmenių importą iš Rusijos. Kartu, ES ketina „pagailėti” deimantų. Spalį ES neįtraukė ALROSA į aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą. Už tai, kad Rusijos bendrovei nebūtų įvestos sankcijos, pasisakė Belgija.