infa.lt

JT Generalinė Asamblėjoje balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria nepripažįstami teisėtais referendumai, vykę Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės srityse, užimtose Rusijos kariuomenė, kuriais jie esą tapo Rusijos Federacijos dalimi. Rezoliucijos tekste taip pat raginama konfliktą Ukrainoje spręsti derybomis. Apie tai pranešė TASS. Posėdis, kuriame buvo balsuojama dėl rezoliucijos, buvo transliuojamas Jungtinių Tautų interneto svetainėje.

143 šalys balsavo už dokumentą, 5 šalys balsavo prieš, o 35 susilaikė (susilaikiusieji nebuvo skaičiuojami). Dar 10 šalių, pavyzdžiui, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas ir Iranas, atsisakė balsuoti. Jų nuomonė taip pat neatsispindėjo rezultatuose.

Be kitų šalių, Ukrainą rėmė Izraelis, Gruzija, Latvija, Lietuva, Moldova ir Estija.

Prieš rezoliuciją balsavo Rusija, Baltarusija, KLDR, Nikaragva ir Sirija.

Susilaikė Kinija, Indija ir Pietų Afrika, taip pat Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas, Alžyras, Bolivija, Burundis, Vietnamas, Gvinėja, Hondūras, Zimbabvė, Eritrėja, Etiopija, Laosas, Lesotas, Malis, Mongolija, Mozambikas, Namibija, Kuba, Pakistanas, Kongo Respublika, Pietų Sudanas, Šri Lanka, Sudanas, Tanzanija, Tailandas, Togas, Uganda, Uzbekistanas, Šri Lanka.

Balsavimas dėl JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų nėra privalomas. Kelios šalys negali balsuoti dėl įsiskolinimų už narystę.

Kad rezoliucija būtų priimta, reikėjo dviejų trečdalių balsų, skaičiuojant „už” arba „prieš”.

Kaip pažymėjo Rusijos žiniasklaida, pavyzdžiui, Vengrija ir Serbija, kurių vadovai anksčiau daugeliu klausimų palaikė Rusiją, „nepateisino Rusijos vilčių JT”. Visų pirma Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, anksčiau paraginęs Europos Sąjungą atšaukti sankcijas, ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, atsisakęs pritarti Rusijos pašalinimui iš JT Saugumo Tarybos.

Be to, Rusijai draugiškos šalys, tokios kaip Brazilija ir Nauru, atsisakė pripažinti referendumus, nors Luhanske vykusiame referendume dalyvavo Brazilijos stebėtojai.

Net Afganistano talibai ir Mianmaro karinė chunta balsavo už Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją. Jis padėkojo šalims, kurios rėmė jo šalį.

„Dėkoju 143 valstybėms, kurios parėmė istorinę rezoliuciją „Ukrainos teritorinis vientisumas: JT Chartijos principų apsauga”, – parašė Ukrainos vadovas socialiniame tinkle „Twitter”. – Pasaulis tarė savo žodį – Rusijos aneksijos bandymas yra bergždžias ir laisvos šalys jo niekada nepripažins. Ukraina susigrąžins visas savo žemes”.

„RIA Novosti” pranešė, kad rugsėjo pabaigoje JAV ir Albanija JT Saugumo Taryboje pateikė balsavimui rezoliucijos projektą, kuriame visos šalys, tarptautinės organizacijos ir specializuotos agentūros raginamos nepripažinti Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporožės sričių statuso pakeitimo ir jų prijungimo prie Rusijos.

Be to, iš Maskvos buvo pareikalauta nedelsiant išvesti karius iš Ukrainos ir pasmerkta už „referendumų organizavimą” bei Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių „aneksiją”. Rusija vetavo rezoliucijos projektą. Dešimt šalių dokumentui pritarė, o keturios susilaikė, įskaitant Kiniją ir Indiją.

Spalio 10 d., pirmadienį, Rusija paprašė surengti slaptą balsavimą dėl rezoliucijos. Kaip paaiškino Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia, tai būtų sumažinę projektą remiančių valstybių skaičių, nes nebūtų atspindėta, kuri šalis už kurį sprendimą balsavo. Tačiau Generalinė asamblėja šiam pasiūlymui nepritarė.

JT priimtame tekste teigiama, kad „Generalinė Asamblėja palankiai vertina ir tvirtai remia Generalinio Sekretoriaus ir valstybių narių pastangas, ragina valstybes nares ir tarptautines organizacijas, įskaitant ESBO, remti dabartinės padėties deeskalaciją ir taikų konflikto sprendimą politinio dialogo, derybų, tarpininkavimo ir kitomis taikiomis priemonėmis.

Preambulėje iš pradžių buvo kalbama apie Krymą ir Sevastopolį, nurodant, kad jie yra „laikinai okupuoti Rusijos”. Tačiau ši nuostata iš galutinio teksto išbraukta.

Dokumente pažymima, kad taikus susitarimas turėtų būti pasiektas „gerbiant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose ir laikantis JT Chartijos principų”. Pirminiame tekste buvo raginama tik deeskaluoti padėtį, tačiau nebuvo užsiminta apie taikų susitarimą.

Rezoliucijos tekste taip pat išliko nuostatos, kuriomis smerkiami ir nepripažįstami referendumai naujuose Rusijos regionuose, taip pat raginama Rusiją „visiškai ir besąlygiškai išvesti visas ginkluotąsias pajėgas iš Ukrainos teritorijos tarptautiniu mastu pripažintose ribose”.

JT Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje priimta rezoliucija buvo trečioji rezoliucija dėl Ukrainos. Kovo 2 d. dokumentas buvo priimtas dėl Rusijos puolimo prieš Ukrainą ir jame reikalaujama, kad Rusija išvestų savo karius. Tuomet 141 šalis balsavo už, penkios – prieš, 35 susilaikė, o 12 nedalyvavo.

Kovo 24 d. specialiojoje sesijoje buvo priimta rezoliucija dėl humanitarinės padėties Ukrainoje, kurioje dėl sunkios humanitarinės padėties kaltinama tik Rusija. 93 šalys balsavo už dokumentą, 24 balsavo prieš, 58 susilaikė, o 18 nebalsavo.