infa.lt

nuotr. montažo autorius nežinomas

Dangstydamasi įvairiomis organizacijomis, imituojančiomis veiklą neprognozuojamoje geopolitinėje ir šalies vidaus situacijoje, Lietuvos valdžia vėl kuria kosminių pajėgumų projektus neturėdama net kosmodromo.

Šiandien nesugebėdama susidoroti su kasdienėmis problemomis, griaunančiomis šalį, o daugeliu atvejų ir prisidėdama prie tų problemų kūrimo, ji imasi darbo imitavimo veiklos, tikslų ir strategijos projektų, kuriuos žada teikti tvirtinti net Seimui.

Visa šalis mato – „Karalius nuogas!”, tačiau anie apsimeta, kad viskas čia gerai, na, gal ne viskas ir neiškart, tačiau 2050-aisias jau visi gyvensime laimingi, viskuo apsirūpinę, įgalūs ir įgalinti… tie kurie išliks po šios „natūralios atrankos”, kurią vykdo „įgalintojai”.

Verta paskaityti apie ką jie šneka ir ką kuria – toks įspūdis, kad gyvena kosmose, kur aplink juos nieko nėra, jie viskuo aprūpinti, laimingi ir įgalūs. Ir nori likusią Lietuvą priversti patikėti, kad ir ji po beveik 30 metų gyvens taip pat,… jei tiek išgyvens, kas stebint jų veiklą yra beveik neįtikėtina:

♣ Socialinės srities ir sveikatos sektoriaus atstovai strategijos „Lietuva 2050“ kūrybinių dirbtuvių metu tarėsi dėl ateities Lietuvos ambicijų – valstybės pagrindas turėtų būti sveika, laiminga, sumani, įsitraukusi ir įgalinta visuomenė, gebanti savarankiškai atpažinti socialinius iššūkius bei priimti sprendimus.

Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad labai svarbu skatinti bendruomeniškumą, tolygiai paskirstyti ir kurti švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų tinklą regionuose.

Dirbtuvių metu buvo sutarta, kad pamatinis dalykas – kurti ryšius tarp žmonių, o kartu ir pačiam žmogui prisiimti atsakomybę bei gebėti pasirūpinti savimi. Kritinis mąstymas, vidinė motyvacija ir atsakomybės skatinimas – piliečio ir šeimos pagrindas.

Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės Auristidos Gerliakienės, reikia įgalinti kiekvieną žmogų, kad jis daugiau veiktų: „Pacientų sveikatos raštingumo didinimas gerina ir rezultatus, ir pačią sistemą.

Svarbu įgalinti žmogų rūpintis savo ir šalia esančio sveikata. Visuomenė turi nerealistinių lūkesčių, todėl esame nelaimingi. Reikia kelti sau realius lūkesčius ir juos suprasti“.

Dalyviai sutarė, kad šiuo metu administracinė našta, tenkanti sveikatos ir švietimo sistemoms, yra per didelė. Ji atima kokybišką laiką tarp gydytojo ir paciento, mokytojo ir mokinio. Todėl labai svarbu tolygiai perskirstyti atsakomybes, išlaikyti žmogiškąjį ryšį, stiprinti specialistų ir paslaugų gavėjų bendradarbiavimą, mažinti atskirtį.

Tai užtikrintų įkurta vieno langelio platforma socialiniams, švietimo ir sveikatos klausimams spręsti, skirta šeimoms ir su jomis dirbantiems specialistams ugdyti, taip pat tolygiai veikianti švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos apsaugos sistema tarp miestų ir regionų.

„Mažų darbų nėra – jie yra didelių darbų dalis. Viskas prasideda nuo manęs, mano šeimos, o galiausiai iš to kuriasi valstybė. Nenuvertinkime ir kurkime savipakankamo žmogaus daigą – toks, koks aš esu, yra pakankama. Tame glūdi stiprybė“, – sakė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos komunikacijos vadovė Valda Lukoševičienė.

Organizacijų atstovų nuomone, pagrindinis valstybės išteklius yra žmogus. Lietuva turi tapti terpe kurtis ir realizuoti save stipriam, įgalintam ir laimingam žmogui.

„Visi trokštame laimės, kuri yra skirtumas tarp realybės ir lūkesčių. Kas dar svarbu, kad tiek lūkesčiai, tiek realybė yra formuojami socialiai.

Žmonės yra stumiami į konkurenciją, beprasmes lenktynes, pamirštant kitus svarbius dalykus. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse prarastas sveikas balansas tarp darbo laiko ir laisvalaikio, ekonomikos augimo ir aplinkos“, – renginyje kalbėjo ekonomistas Raimondas Kuodis.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama taikant inovatyvų ateities įžvalgų (angl. foresight) metodą.

Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d.

Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu. Šiuo metu strategijos bendrakūrėjos yra virš 130 įvairių organizacijų iš skirtingų sričių.

Tekstas paskelbtas vyriausybės puslapyje. Neredaguotas.